Nacionaliniame muziejuje ketvirtadienį susitiko Gedimino kalno tvarkybos darbų priežiūros komisija, kuri aptarė jau atliktus ir būtinus atlikti darbus likviduojant kalno avarinę būklę. Susitikimo metu buvo pristatytas išsamus Gedimino kalno šiaurinio šlaito nuošliaužos padarinių likvidavimo projektas, atlikti ir vykdomi darbai.
Pasak projekto konsultanto Andriaus Končiaus, likviduojant Gedimino kalno avarinę būklę atlikti geodeziniai matavimai ir pateikta ataskaita dėl šiauriniame šlaite esančių rostverkų poslinkio įvertinimo, atnaujinta viso Gedimino kalno topografinė nuotrauka, peržiūrėta turima archyvinė geologinių tyrimų medžiaga ir pateiktos išvados, kad archyvinės geologinės medžiagos apimtis pakankama techniniam projektui atlikti. Atrinktas rangovas, kuris apsaugine plėvele uždengė slinkties deformacijos pažeistą kalno šiaurės vakarinę šlaito dalį.
Šiuo metu paruošta ir su Kultūros paveldo departamentu suderinta projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams. Taip pat parengtas konkursinių dokumentų paketas projektavimo ir rangos darbams projektui „Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir vakarinio šlaito tvarkyba“.
Specialios komisijos pirmininkas, kultūros viceministras Romas Jarockis pastebėjo, jog būtina ilgalaikė Gedimino kalno stebėsenos sistema, kuriai būtų skiriamas tikslinis finansavimas. Tokiu būdu pavyktų laiku identifikuoti pavojingus kalno pokyčius ir juos likviduoti.
A. Končius patikino, jog ruošiama ilgalaikė (5 metų) kalno nuolatinės stebėsenos, eksploatacinės priežiūros ir tvarkybos darbų programa kartu su ekonominiais programos įgyvendinimo kaštų skaičiavimais, taip pat, renkama ilgalaikėje programoje dalyvausiančių ekspertų grupė.
Komisijos posėdžio metu buvo įvardyti artimiausi darbai ir uždaviniai likviduojant kalno avarinę būklę: viešas konkursas, skirtas Gedimino kalno šiaurinio šlaito avarijos grėsmės likvidavimo projektui, konkurso dalyvių projektinių pasiūlymų techninių sprendimų įvertinimas pagal pateiktus užsakovo reikalavimus, konkurso laimėtojo atrinkimas ir ilgalaikės kalno nuolatinės stebėsenos, eksploatacinės priežiūros ir tvarkybos darbų programos kartu su ekonominiais programos įgyvendinimo kaštų skaičiavimais paruošimas bei jos suderinimas su atitinkamomis institucijomis.
Viceministras A. Jarockis priminė, jog kitiems metams kalno tvarkybos darbams kultūros ministro Šarūno Biručio iniciatyva, po derybų su Vyriausybe, buvo skirta 380 tūkst. Eur. Po šiandienos kultūros ministro ir Nacionalinio muziejaus direktorės susitikimo buvo sutarta, jog šiems metams kalno tvarkymo darbams reikalingos lėšos (200–300 tūkst. Eur.), kurios buvo skirtos kitoms muziejaus veikloms, bus perleistos kalno avarinės būklės likvidavimui. Nacionalinis muziejus yra formalus Gedimino kalno šeimininkas.
„Negalime delsti, kol suveiks arba nesuveiks įstatymų numatyta tvarka. Savivaldybė neranda galimybių paskelbti ekstremalios situacijos, todėl daugiau galimybių pretenduoti į valstybės rezervą nėra. Turi būti kuo skubiau likviduota kalno avarinė būklė, todėl šiandien informavau muziejaus vadovybę, kad lėšos, kurios buvo skirtos kitoms muziejaus veikloms, bus skirtos kalno avarinės būklės likvidavimui“, – komentavo atostogauti besirengiantis ministras. Galvoti apie tai, kaip užtikrinti operatyvesnį ir galbūt – ne tokį skausmingą vienai biudžetinei institucijai tokių situacijų sprendimą, Š. Birutis žada po atostogų – tada ir pateiks atitinkamas įstatymų pataisas.
Diena vėliau, penktadienį, į neeilinį posėdį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva rinkosi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, turėjusi nuspręsti, ar būtina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės. Nuspręsta, kad dabartinė Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste.
Ekstremali situacija sostinėje būtų skelbiama, jei kiltų pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai, jei prireiktų evakuoti gyventojus, jei padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius miesto teritorijos, padėtis sutrikdytų gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas, o gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti kitų savivaldybių. Vertindama situaciją mieste, komisija rėmėsi ekstremalių įvykių ir situacijų kriterijais ir atsižvelgė į kalno būklę vertinusių ekspertų išvadas, kurios buvo svarstytos ir Vyriausybės posėdyje dėl kalno problemų sprendimo.
Sostinės ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją, Lietuvos Nacionalinį muziejų ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, prašydama pateikti objektyvią informaciją apie Gedimino kalno šlaitų būklę, jei ji sukeltų staigų, didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Šių institucijų bus prašoma pateikti išsamią informaciją apie parengtą kalno šlaitų sutvarkymo programą ir jos įgyvendinimo grafiką. Gavusi objektyvius duomenis, komisija nuspręs, kokių būtinų veiksmų būtina imtis gelbstint Gedimino kalną.
Kultūros min. ir Vilniaus savivaldybės inf.
