Garso ir vaizdo sistemas projektuojantys ir diegiantys bendrovės „Digital Audio“ specialistai pripažįsta – dažnai užsakovai į juos kreipiasi pagalbos „gydant“ triukšmo varginamas biurų erdves. Ilgametė patirtis liudija, kad vis dėlto akustiniai sprendimai pirmiausia lemia garso higieną ir garso kokybę patalpose.
Standartinių sprendimų nepakanka
Bendrovės „Digital Audio“ veiklos horizontas platus: specialistai garso, vaizdo ir akustikos sprendinius diegia individualiuose namuose, garsų įrašų studijose, visuomeniniuose objektuose – viešbučiuose, baruose, biuruose ir pan. Taip pat kuria garso izoliacinius sprendimus, konsultuoja patalpų akustikos klausimais, parenka ir tiekia akustines bei garso izoliacines medžiagas. Tokios kompanijos pasaulyje turi ir atskirą pavadinimą – integratoriai. „Darbą biuruose galėtume pavadinti tik simptomų gydymu, nes dėmesys garso aplinkai projektuojamuose biuruose kol kas labai ribotas“, – reziumavo bendrovės konsultantas Sigitas Skurdenis, savo pirmuosius garso sistemų projektus įgyvendinęs dar prieš 24 metus.
Projektuojant ir kuriant erdves iš tiesų svarbi statybos techniniais reglamentais ir akustikos standartais apibrėžta garso higiena: patalpų aidėjimo (reverberacijos) laikas, kalbos suprantamumo veiksnys (angl. „speach intelligibility index“), garso izoliacija arba akustinė varža tarp patalpų. Visgi to nepakanka kuriant šiandienos biurus, kuriuose įrengiami pokalbių kambariai, atviros darbo erdvės (angl. „open space“) ar konferencijų salės. Didesnę vertę klientui kuria ne tik sausas garso higienos standartų taikymas ir jų laikymasis, bet ir garso kokybės lygio suvokimas, sujungiantis patalpų akustikos, įdiegtos garso sistemos, atkuriamo garso turinio bei garso sistemos valdymo sprendinys ir nepriekaištinga estetika. „Būtent šis elementų rinkinys yra kertinis bendrovės veiklos akmuo. Vadiname tai garso kultūra ir manome, kad tai labai daug lemia. Ir čia sunku nepacituoti W. Churchillio: „We shape our buildings; thereafter they shape us“, – komentavo pašnekovas.
Lietuvoje itin populiarėjanti atviro plano biurų sistema užsienyje biuro patalpų vystytojų vertinama vis atsargiau. Dėl triukšmo diskomforto bendrovės grįžta prie kabinetinių biurų. Daugelis pastarųjų metų tyrimų parodė, kad atvirose erdvėse dirbančių žmonių produktyvumas gali sumažėti iki 60–70 procentų. Žmonės, dirbantys tokiose erdvėse, patiria daugiau streso, kenčia jų psichinė sveikata, kaip didžiausią trūkumą jie įvardija garso privatumo stoką. Beje, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kasmet dėl sumažėjusio darbuotojų produktyvumo esant nekokybiškai garso aplinkai ir triukšmo poveikiui patiriama kone 40 mlrd. eurų nuostolių.
Garsas neturi erzinti
Kaip vienas paprastų sprendimų triukšmo problemai atviruose biuruose spręsti yra ausinės. Tačiau šis būdas, pasak „Digital Audio“ specialistų, turi keletą aspektų. Atliekant monotoniškas, pasikartojančias užduotis, muzikos klausymas per ausines padeda ir gali didinti produktyvumą. O atliekant kūrybines užduotis, reikalaujančias ilgam įsimenamų dalykų, ar kažką analizuojant, toks muzikos klausymasis sumažina žmonių produktyvumą ir gebėjimą atlikta tokias užduotis. Čia ypač turėtų suklusti visi kūrybininkai, kurie yra įpratę dirbti su ausinėmis.
Dažnas sprendimas biuruose – foninė garso sistema, tik, įspėja bendrovės specialistai, jei pasirenkami nekokybiški produktai, įkvėpti ar raminti turinti muzika tampa nepageidaujamo triukšmo šaltiniu. Pagrindinis tokių sistemų diskomforto šaltinis – harmoniniai iškraipymai, kuriuos žmogaus smegenys pasąmoningai suvokia kaip erzinantį triukšmą. Dažnai klausydami tokių garso sistemų, žmonės net nesuvokia, kas jiems sukelia nuovargį.
Nors garso aplinka biure yra tokia pat svarbi kaip vizualinė – šviesos, spalvų, formų ar klimatinė – temperatūros, kvapų, ventiliacijos, Lietuvoje dėmesio patalpų akustikai kol kas skiriama kur kas mažiau. Patirtis rodo, kad tik pažangiausi architektai patys kreipiasi dėl akustinių sprendimų ar garso sistemų, o dažniausiai tokį žingsnį inicijuoja klientai, kurie garso kokybei kelia daug didesnius reikalavimus, nei įprasta. Pradedant nuo fundamentalių ryšių tarp patalpos pločio, ilgio ir aukščio – kad nesusidarytų stovinčios bangos ir rezonansai, kurie ima dominuoti erdvėje. Ne mažiau svarbus balansas tarp patalpos kietųjų ir minkštųjų paviršių, sugeriančių arba atspindinčių garsą. Galiausiai – garso izoliacija tarp patalpų.
Bendrovės specialistų manymu, išmaniajame biure visų pirma visos darbuotojo aplinkos funkcijos turi būti įgyvendintos taip, kad jis jaustųsi komfortiškai, nepavargtų.
Erdvės poilsiui
Nauja, populiarėjanti tendencija biuruose įsirengti poilsio ir pramogų erdves ar kambarius. Tai ypač sveikintina atviro plano biurų erdvėse, kur darbuotojai yra nuolat veikiami aplinkos triukšmo. Tylos kambariai, skirti vienam arba keliems žmonėms, muzikos klausymo kambariai su integruotu erdviniu garsu, kuriuose galima mėgautis gamtos garsais, yra gana efektyvus būdas grąžinti darbuotojų produktyvumą, sumažinti nuovargį ir stresą per trumpą laiką. Įrengiamos biuruose ir individualios tylos kapsulės – panašių kapsulių, skirtų miegui, galima išvysti ir Helsinkio oro uoste.
Technologinis progresas labai aktualizavo garso funkcijos planavimą ir naudojimą. Jau nekalbant apie muzikos šaltinių įvairovę ir nuostabias galimybes belaidėms sistemoms ir tokių sistemų išaugusią garso kokybę. Bendrovės diegiamos daugiazonės garso sistemos dažnai integruojamos į bendrą išmaniojo pastato valdymo sistemą, o vienas pagrindinių valdymo protokolų yra KNX. Kiekviename integracijos projekte svarbu, kad dėl pastato sistemų įvairovės jis vietoj „protingo“ netaptų „išprotėjusiu“.
RĖMĖJO TURINYS
