G. Skaistė siūlo naują gyventojų NT mokestį, G. Nausėda sako, kad keičiant NT mokestį neturi nukentėti pažeidžiamiausi gyventojai

2022 gegužės 27 d.
NT mokestis
Pixabay nuotr.

Finansų ministerija siūlo naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestį – būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. 

Mokestis už deklaruotą gyvenamąją vietą

„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, ko pasekoje savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristačiusi įstatymų pataisas, numatančias didinti savivaldos finansinį savarankiškumą. 

Pasak ministrės, mokestis bus mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų bus suteiktas mokesčio atidėjimas iki 10 metų, jei jie to paprašys. 

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

„Vidutinis mokestis už pagrindinį būstą Lietuvoje turėtų siekti apie 13,5 euro per metus“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių NT mokesčio mokėtojų – 1,2 mln. 

„Skirtumas susidaro todėl, kad tiek žmonių patektų į minimalų mokėjimą, kur mokėtina suma būtų iki dviejų eurų, todėl tikėtina, kad patį mokestį mokėtų apie 1,2 mln. gyventojų“ , – sakė ministrė. 

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

„Tiesa turbūt yra kažkur arčiau 25 mln., bet gyvenimas parodys, kiek savivaldybės plačiai taikys lengvatas“, – sakė G. Skaistė.

Pasak ministrės, įstatymų projektai dar nėra galutiniai, o pastabų iš socialinių partnerių ir visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Pagal Finansų ministerijos planą, jei Vyriausybė patvirtintų, o Seimas pritartų, gyventojus pirmosios NT mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną. 

Mokestis turi būti toks, kad nenukentėtų labiausiai pažeidžiami

„Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Būtent dėl šios priežasties būtų labai nelogiška stengtis didinti pensijas, mažai uždirbančių pajamas ir paskui visa tai atimti ir dar su kaupu atimti per nekilnojamo turto mokestį“, –  Kauno intermodaliniame terminale žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda. 

Taip jis komentavo ketvirtadienį Finansų ministerijos pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį, kai atskirai būtų  apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. 

Šalies vadovo teigimu, esant žemai NT apmokestinimo kartelei, dalis gyventojų jau dabar moka NT mokestį. 

„Visuotinis nekilnojamo turto mokestis kai kam ir dabar yra visuotinis nekilnojamo turto mokestis, kuomet mes jau pakankamai žemai nuleidome neapmokestinamąją kartelę“, – sakė G. Nausėda. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Komentarai