Struvės geodezinis lankas – maždaug 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti pagal geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Trianguliacijos grandinę sudaro trikampių tinklas, kurio viršūnės (punktai) yra įtvirtinti vietovėje geodeziniais ženklais. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje ir kerta 10 valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą ir Ukrainą.
XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus. Šią grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai (geodezininkai), o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (Friedrich Georg Wilhelm Struve). Mokslininkų (geodezininkų) tyrimo metu atlikti pirmieji tikslūs ilgo dienovidinio segmento matavimai. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. Šis projektas – išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat monarchų bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys.
Pasaulio paveldo sąrašui priklausančios Lietuvos vertybės – Vilniaus Senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas. Visos šios vertybės yra priskirtos kultūros vertybių kategorijai.
Tam, kad Struvės geodezinis lankas būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, dešimt projekte dalyvaujančių šalių kartu ieškojo istorinių matavimų vietų ir jas tyrinėjo naudodamosi tuomečiais geodezinio stebėjimo duomenimis ir naujausiais matavimo metodais, taip pat ir palydovine geodezija. Nustačius sudedamąsias dalis, kiekviena šalis suteikė teisinę apsaugą pagal savo nacionalinę sistemą – praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos punktus saugo geodezinių punktų apsaugos ir kultūros paveldo apsaugos teisės aktai.
Nacionaliniu lygmeniu už Struvės geodezinio lanko išsaugojimą ir valdymą atsakinga tam tikra kiekvienos šalies institucija – paprastai valstybinė kartografavimo institucija kartu su vietos administracijos institucijomis. Tarptautiniu lygmeniu už valdymą atsako Koordinavimo komitetas, kuris susirenka kas dvejus metus ir veikia pagal visų dešimties šalių suderintas valdymo priemones.
Uždarosios akcinės-gamybinės mokslinės įmonės „Cad ir F ProjektServisas“ specialistai kartu su VGTU mokslininkais, vykdydami Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, sudarė Struvės geodezinio lanko trijų punktų erdvinius (3D) modelius pagal fotonuotraukas fotogrametriniu metodu. Fotogrametrija – matavimų technologija, kai fizinių objektų padėtis ar įvairių reiškinių lemiamas padėties pokytis nustatomas neprisiliečiant prie paties objekto, t. y. nustatomas nuotoliniais matavimų metodais pagal fotografinę medžiagą. Nuo objekto dydžio priklauso, kokia fotogrametrijos technologija bus taikoma.
Antžeminė fotogrametrija taikoma, kai objektas nedidelis ir gali būti fotografuojamas nuo žemės paviršiaus su skaitmenine fotokamera. Aerofotogrametrinė – dideliems objektas ar objektų kompleksui. Tuomet fotografuojama iš oro lėktuve ar bepiločiame orlaivyje (angl. Unmanned Aerial Vehicle, UAV) įmontuota fotografavimo įranga.
Kartais galima taikyti ir abu metodus sykiu, nes fotografuojant iš oro gali nesimatyti, pavyzdžiui, detalios pastato fasadų informacijos (durų, langų, ornamentikos ir kt.). Fotonuotraukos kokybė priklauso nuo įmontuotos fotokameros charakteristikų, fotografavimo aukščio aerofotogrametrijoje ir atstumo tarp fotografuojamo objekto bei fotokameros objektyvo optikos centro – antžeminėje fotogrametrijoje. Fotokameros charakteristikos yra nustatomos ją kalibruojant, t. y. atliekant fotokameros objektyvo optikos tikrinimą, kai išskaičiuojamos klaidos, atsirandančios dėl objektyvo lęšių necentriškumo ir iškraipymų. Fotokameros, anot VGTU Geodezijos ir kadastro katedros vedėjos doc. dr. Jūratės Sužiedelytės-Visockienės, kalibravimas gali būti atliekamas specialioje kalibravimo laboratorijoje. Čia nustatyti fotokameros kalibravimo parametrai yra aukšto tikslumo ir patikimumo, tačiau nedaug kas turi tokias laboratorijas. Tačiau fotonuotraukų kalibravimas gali būti atliekamas ir nuotraukas orientuojant tarpusavyje. Tai susiję su fotogrametrijos procesais (fotogrametriniu tinklo išlyginimu). Tam reikalingas nemažas kiekis kontrolinių-atraminių (geodezinių) taškų su žinomomis koordinatėmis. Vėliau gautieji fotokameros kalibravimo parametrai įtraukiami į fotonuotraukų apdorojimo procesą. Ši technologija buvo taikyta ir Struvės geodezinio lanko trijų punktų (Paliepiukai, Gireišiai ir Meškonys) sudarymui. Ši medžiaga vėliau bus įkelta į projektui sukurtą tinklalapį ir pateikta visuomenei.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.
