Estai vis dar įperka didesnį būstą nei lietuviai ar latviai

2016 rugsėjo 19 d.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis.

Šįmet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv. m – iki 29,5 kv. metro. Tuo pat metu Rygos gyventojo įperkamas būsto plotas didėjo sparčiau (1,9 kv. m), bet vis tiek buvo mažesnis – 27,9 kv. metro. Estijos sostinės gyventojo įperkamo būsto plotas sumažėjo 0,8 kv. m, tačiau buvo kambariu didesnis negu kitų Baltijos šalių – 37 kv. metrai.

„Lietuvos ir Latvijos sostinėse gyventojų galimybės įsigyti naują būstą pagerėjo labiausiai dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo daugiau negu naujo būsto kainos. Latvijoje galimybės sparčiau padidėjo dar ir dėl to, kad šiek tiek (0,13 proc.) sumažėjo vidutinė būsto paskolų palūkanų norma. Vis dėlto Lietuvoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma ir toliau yra mažiausia tarp trijų Baltijos šalių“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tiesa, lietuviai ir toliau įperka mažiausio ploto senos statybos būstą. Vidutines pajamas gaunantis Vilniaus gyventojas gali sau leisti 41,3 kv. m ploto, o Rygos – 52,2 kv. metro ploto būstą. Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2016 metų antrą ketvirtį buvo 42,8 kv. metro. Per metus galimybės įpirkti senos statybos būstą padidėjo visose trijose šalyse. Vilniaus gyventojo įperkamo senos statybos būsto plotas padidėjo 0,1 kv. m., Rygos – 0,3 kv. m, Talino – 0,7 kv. metro.

SEB banko inf.

Komentarai