• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Energijos taupymas pramonės įmonėse: ar yra prielaidų optimizmui?

2015 rugsėjo 14 d.

Lietuvos pramonės įmonių energijos naudojimo intensyvumas yra daugiau nei du kartus didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Susitaikydami su didelėmis energijos sąnaudomis ir atitinkamomis išlaidomis mūsų šalies pramonininkai praranda konkurencingumą. Be to, energijos nešvaistančių gamybos, verslo patalpų nesugebantys pasiūlyti regionai negali pritraukti užsienio investicijų. Ekspertai teigia, kad problema daugiabriaunė ir ją reikėtų spręsti ne vien pasitelkiant energijos taupymo priemones.

Kaltas ne vien klimatas

Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, jei palygintume, kiek už energinių išteklių sąnaudas sumoka Lietuvos ir, pavyzdžiui, Vokietijos verslas, santykis būtų ne mūsų šalies naudai.

„Mes sumokame daugiau, ir ne vien todėl, kad pas mus šalčiau. Kalbant apie taupų energijos naudojimą, labai trūksta efektyvių sprendimų, o ir energijos kainos nustatomos pagal įdomias metodikas, nėra normalios konkurencijos. Įvertinus visus aspektus matyti, kad ir verslo, ir paprasto piliečio energijos išlaidos yra kur kas didesnės, negu turėtų būti. Tai atitinkamai mažina perkamosios galios indeksą, stabdo smulkųjį, vidutinį verslą ir sukelia daug kitų blogybių“, – įvardijo V. Levickis.

Anot pašnekovo, ši problema glaudžiai susijusi su nekilnojamuoju turtu, mat tai labai svarbi verslo plėtros, sklaidos dedamoji. Situacija kiek palankesnė didžiuosiuose miestuose, kur didesnė perkamoji galia, geresnis susisiekimas, infrastruktūra.

„Tačiau, tarkime, jei nedideliame 10–12 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje kas nors sumano atidaryti parduotuvę, gali tiesiog nerasti tam tinkamų patalpų. Žinoma, įmanoma statytis, tačiau investicijos į statybą, pavyzdžiui, Plungėje, nesiskiria nuo sąnaudų Vilniuje, o nuomos įkainiai gali skirtis keliskart: sostinėje 1 kvadratinis patalpų metras gali uždirbti 14, o Plungėje – 4 eurus“, – palygino pašnekovas.

Taip atsiduriame tarsi užburtame rate: užsienio investicijos nepasiekia regionų, nes šie negali pasiūlyti energiškai efektyvių patalpų gamybos ar prekybos veiklai plėtoti.

„Bet kokie sprendiniai, leidžiantys valdyti, mažinti energijai tenkančias sąnaudas, tokie, kurie būtų lengvai prieinami, kuriuos būtų galima masiškai diegti, pramonės sektoriaus atstovams suteiktų prielaidų didinti konkurencingumą, sparčiau plėtoti veiklą. Tam tikrų energetikos priemonių 2014–2020 metų laikotarpiu yra numačiusi Ūkio ministerija. Verslui reikia ne tik žinoti tuos sprendinius, bet ir turėti finansinių resursų jiems realizuoti“, – kalbėjo LVDK atstovas.

Patalpų paieška tampa iššūkiu

Gamyba įprastai koncentruojama priemiestinėse dalyse arba regionuose, kur rasti tinkamas patalpas, pastatus investuotojams tampa tam tikru iššūkiu, pripažino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

„Žinoma, rimtos užsienio kapitalo kompanijos, kurios ateina į Lietuvą ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai ryžtasi investuoti laiko ir lėšų į naują statybą pagal specifinius savo reikalavimus, tam tikrus standartus, kurie turi būti taikomi pastatams. Mūsų įmonės galbūt dažniau stengiasi pritaikyti esamus pastatus juos transformuodamos, apšiltindamos, įrengdamos erdvę pagal konkrečius poreikius.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad