Pastarojo meto nelaimingų eismo įvykių gausa verčia vėl rimtai susimąstyti apie saugų eismą. Kokių priemonių imamasi, kokių trūksta, kas dar nepadaryta stabdant karą keliuose? Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas SKRINSKAS pastebi, kad technologinių resursų siekiant didinti eismo saugą dar yra. Tačiau ir vairuotojai, ir pėstieji pirmiausia turi būti sąmoningi – kitaip karas tęsis, o laimėtojų jame nebus.
– Kaip vertintumėte pastarųjų metų situaciją, susijusią su eismo saugumu?
– Pernai buvo žengtas nemažas žingsnis į priekį gerinant eismo saugą, tačiau pirmojo šių metų pusmečio statistika rodo, kad žuvusiųjų keliuose skaičius yra didesnis nei pernai. Valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų sumažėjo, tačiau tai menkai guodžia. Rūpinamės ne vien avaringų vietų rekonstravimu keliuose, bet ir gyventojais, organizuodami atšvaitų dalijimo akcijas, kad nelaimių būtų kuo mažiau. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiemet padidėjo žuvusiųjų pėsčiųjų ir žuvusiųjų autotransporto keleivių skaičius – ne pačių vairuotojų.
Siekdami labiau apsaugoti pėsčiuosius, šiais metais pertvarkysime 30 jiems skirtų perėjų. Jos bus geriau apšviestos, paženklintos, kad vairuotojai iš anksto matytų, jog artėja prie perėjų. Statistika rodo, kad būtent jose žūva daugiausia pėsčiųjų.
Atkreipiame dėmesį, kad padaugėjo eismo įvykių, kai išvažiuodami iš šalutinio kelio vairuotojai nepraleidžia pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių. Todėl daugelyje tokių vietų bus įrengti „Stop“ ženklai. Vairuotojai prie jų turės sustoti, taip apsaugodami save ir kitus nuo galimo nelaimingo atsitikimo.
Be abejonės, bus vykdomi ir jau anksčiau suplanuoti darbai, tarp kurių – 13 žiedinių sankryžų įrengimas, pavojingesnių kelio ruožų apšvietimas, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas. Kai biudžetas ribotas, labai daug darbų atlikti nepavyks, bet bus įgyvendinta daugiau kaip tūkstantis eismo saugumą gerinančių priemonių, jos bus nukreiptos į pačias avaringiausias vietas.
– Nuolat akcentuojama, kad viena pagrindinių priemonių turi būti vairuotojų ir pėsčiųjų švietimas, sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus griežtinimas.
– Švietimo svarbą akcentuojame nuolat, tačiau kiekvienu metų laiku skirtingai. Dabar, vasarą, pavojus kyla dėl greičio, neblaivių vairuotojų, eismo dalyvių išsiblaškymo, dviratininkų gausos, o rudenį blogėja matomumas, todėl būtini atšvaitai, taip pat svarbus ir automobilių paruošimas žiemai. Sankcijų griežtinimas yra viena priemonių priminti žmonėms, kad reikia rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais.
Antai tenka girdėti diskusijų, ar dviratininkams reikalingos liemenės, žybsinčios lemputės. Viena vertus, keista, kai šį klausimą eskaluoja dviratininkus vienijančios organizacijos. Tačiau labai gerai, kad saugaus eismo siekiai sulaukia viešų diskusijų. Kita vertus, kas geriau – jaustis gražiai apsirengusiam, nedėvėti liemenės ir būti sužalotam arba net žūti ar apsivilkti liemenę, paslėpti po ja gražius drabužius, tačiau būti laiku pastebėtam ir išvengti nelaimės? Nors kalbame, kad visi eismo dalyviai yra lygūs, reikia pripažinti, kad automobilio vairuotojo pozicija yra saugesnė nei dviratininko, ypač kai įvyksta avarija. Reikia pačių žmonių sąmoningumo, bet kai kurie reikalavimus supranta tik patyrę sankcijas.
Nežinau, gal ir mums verta taikyti danų modelį, kai neblaivių vairuotojų automobiliai konfiskuojami ir parduodami aukcionuose. Lietuviai dažnai sėda prie vairo neblaivūs, ir šiuo klausimu reikia labai rimtai dirbti siekiant gerinti situaciją.
– Įvykis, kai Vilniuje nuo tilto pralaužęs užtvaras nukrito automobilis, pakurstė kalbas, kad galbūt ne visiškai užtikrinamos techninės saugumo priemonės susisiekimo infrastruktūros objektuose. Ką apie tai manote?
– Šiuo konkrečiu atveju manyčiau, kad prasilenkta su sveika logika. Daugeliui turbūt teko peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje matyti nuo tilto nulėkusio sunkvežimio vairuotojo elgesys. Vokiečių mokslininkai yra apskaičiavę, kad apie 15 proc. vairuotojų elgesys yra neadekvatus. Tačiau kai nutinka panašių įvykių, kažkodėl esame linkę reaguoti būtent į neadekvačią vairuotojų elgseną pamiršdami, kad 85 proc. yra sveikos elgsenos žmonės.
Geležinio Vilko tiltas sostinėje stovi jau kelis dešimtmečius, ir tik vieną kartą nuo jo nulėkė sunkvežimis. Tikėtina, kad antro tokio įvykio greitai nebus, nors per dieną čia pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Vadinasi, reikia kelti klausimą, kad vairuotojas yra kaltas, o ne infrastruktūra blogai įrengta. Ar ne per brangu būtų taikyti priemones paisant tik keistos elgsenos vairuotojų?
