Šiauliai pastaruoju metu parodomi kaip vienas daugiausia perspektyvų pritraukti investicijų turinčių miestų. Statistiniai šio šalies didmiesčio duomenys irgi nėra labai prasti. Tačiau pripažįstama, kad daug veiksmo čia nevyksta, investicinių projektų negausu. Pagrindinė to priežastis – miesto valdžios nesusikalbėjimas ir savotiškas abejingumas.
Nedarbui mažinti – tik viešieji darbai?
Šiaulių miesto savivaldybė planavimo dokumentuose turi numačiusi kelis prioritetus: sudaryti palankią aplinką verslo plėtrai ir investicijoms pritraukti, sukurti visuomenės poreikius atitinkantį miesto valdymą bei kokybišką gyvenamąją aplinką. Nors šie prioritetai numatyti prieš keletą metų, ekspertai pastebi, kad jie įgyvendinami ne itin sparčiai. Tam turi įtakos ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys.
Ekspertų pastebėjimu, Šiauliai – vienas pirmųjų didžiųjų Lietuvos miestų, pajutusių stiprėjančią konkurenciją dėl ekonomikos augimui svarbių veiksnių: investicijų, kokybiškų darbo vietų, kvalifikuotos darbo jėgos. Dar labiau situaciją apsunkino prasidėjusi ekonominė krizė, kurios padariniai tebejaučiami, pirmiausia dėl kasmet mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didėjančio nedarbo lygio. Investicinį patrauklumą mažina ir kokybiškai įgyvendinamų projektų stygius.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir rinkos poreikių neatitikimo problemas numatyta spręsti siekiant studijų ir darbo rinkos vienovės, įvairiomis priemonėmis skatinant įmonių investicijas į žmogiškuosius išteklius. Tačiau pastebima, kad Šiauliuose veikiantis universitetas nesukuria regionui reikiamų studijų programų, dėl to nesprendžiamas ir aukštos kvalifikacijos specialistų atėjimo į rinką klausimas.
Analizuojant strateginius planus, užimtumui didinti tinkamoms darbo sąlygoms suteikti numatyta bene vienintelė priemonė – organizuojant ir kontroliuojant viešuosius darbus, kur numatoma įdarbinti apie 700 žmonių.
Pasigendama konstruktyvaus dialogo
Didesnį investicinį patrauklumą Šiauliai būtų susikūrę įgyvendinę logistikos centro projektą. Tačiau koją pakišo nesutarimai su kariūnais ir neišspręstas žemės sklypų klausimas. Miesto tarybos nario Aurimo Nausėdos teigimu, šis projektas galėjo būti vienas kertinių visame regione ir būtų atnešęs daug naudos.
Ieškant informacijos apie verslui Šiaulių miesto savivaldybėje siūlomus investicinius projektus, jos rasti ne taip paprasta. Galima susipažinti su įgyvendintų ir įgyvendinamų investicinių projektų sąrašu, tačiau jį daugiausia sudaro švietimo ir ugdymo įstaigų bei viešosios paskirties pastatų atnaujinimas.
„Daug pinigų išleista darželių remontui, mokyklų langams keisti. Žinoma, to reikia, tačiau verslumui skatinti neskirta tinkamo dėmesio. Tai ir atskleidžia, kodėl mūsų mieste rezultatai bendrame investicinių projektų kontekste iš tiesų prasti“, – pripažino Šiaulių miesto tarybos narys A. Nausėda.
Bendrajame miesto plane viena priemonių, padėsiančių skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir verslo plėtrą – kasmet numatyta vykdyti verslo plėtros tendencijų ir problemų stebėsena. Tačiau ši priemonė lieka neįgyvendinta. A. Nausėdos teigimu, investuotojų duomenų bazė nėra sukurta, dėl to nėra ir abipusio verslininkų bei miesto vadovų ryšio. Verslininkams rūpimos problemos neanalizuojamos, nesiaiškinami jų poreikiai.
„Jaučiamas miesto valdžios blaškymasis, o to rezultatas – prarandami Šiauliams numatyti pinigai. Ilgai galvojama, kaip panaudoti europinės paramos „Urban“ programos lėšas. Kol Šiaulių vadovai dvejoja, kiti miestai teikia projektus – vietoj planuotų 85 mln. litų Šiauliams gali likti tik 68 mln. litų. Investicijų klausimai tarp miesto tarybos frakcijų nederinami, administracijos vadovai kalba viena, meras – kita. Nesusikalbėjimo rezultatas labai akivaizdus“, – kalbėjo A. Nausėda.
Anot jo, situaciją bent iš dalies ištaisytų glaudus savivaldybės administracijos ir miesto tarybos dialogas, o jo dabar nevyksta. Rengiant ilgalaikius ir trumpalaikius strateginius Šiaulių miesto planus tai labai svarbu, nes administracija viena galbūt nepajėgi įvertinti verslo poreikius ir numatyti tinkamus prioritetus.
Siūlomi prioritetai
Šiauliai nemažą dėmesį skiria pramonės parko plėtrai, ir šis žingsnis pasiteisina. Išplėsta verslo teritorija pildosi, sulaukiama vis daugiau besidominčiųjų čia įsikurti. Tačiau ne mažiau aktualu sutvarkyti centrinę miesto aikštę, ją atgaivinti įvairiais renginiais, pritraukiant į Šiaulius svečių, aktyvinant smulkiojo verslo veiklą.
