Šių metų rugsėjis lemtingas, kuriant viziją, kaip atnaujinsime energetiškai neefektyvius šalies pastatus – Aplinkos ministerija, Europos Komisijos įpareigota, ruošia ilgalaikę renovacijos strategiją, pagal kurią visi Lietuvos pastatai iki 2050 m. turės būti pertvarkyti taip, kad naudotų beveik nulinę energiją. Nuo 2013 m. su renovacijos projektais dirbančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta teigia, kad jų agentūros kuruojami projektai vyksta palyginti sparčiai, tačiau naujos strategijos reikalavimus vargu ar atitiks, todėl taip pat planuoja programos modifikaciją.
Atnaujinti 8 proc. sovietinių daugiabučių
BETA įgyvendina Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kuri buvo patvirtinta 2005 m. ir numato tikslus iki šių metų pabaigos, tačiau programos baigimo laikotarpis nėra baigtinis. Ši programa skatina kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus – pagal dabartinius reikalavimus po renovacijos daugiabutis turėtų pasiekti ne mažesnę kaip C energinę naudingumo klasę ir turėtų būti sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. energijos.
Pasak V. Serbentos, per programos įgyvendinimo laikotarpį buvo atnaujinta apie 3 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose yra apie 83 tūkst. butų – t. y. apie 8 proc. visų namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius techninius standartus.
Į minėtų renovuotų daugiabučių namų atnaujinimą jau investuota daugiau kaip 700 mln. Eur.
Pagal atnaujintų namų dalį savivaldybėje lyderiauja Birštono (renovuoti 45 proc. visų savivaldybėje esančių senų daugiabučių), Druskininkų (36 proc.), Ignalinos rajono (30 proc.) savivaldybės bei Palangos (24 proc.) ir Panevėžio (22 proc.) miestai.
„Šiuo metu yra parengti daugiau nei 1700 projektų, iš kurių daugiau kaip 500 namų jau vyksta rangos darbai – dauguma jų bus pabaigti tik kitais metais, žinoma, jei planų nesugriaus kokios nors Force majeure aplinkybės, kaip šiemet nutiko su COVID-19“, – sakė pašnekovas.
Dar apie 1200 projektų kol kas neturi rangos darbų sutarčių, tačiau didžioji dalis jų vykdo techninio projekto parengimo darbus, t. y., kai bus duoti leidimai statybai, jie pradės organizuoti rangos darbų pirkimus.
Sutrukdė krizės
V. Serbentos žodžiais, COVID-19 krizė nepalankių pasekmių įnešė ir į renovacijos darbų procesą, nes, renovuojant daugiabučius namus, kartais reikia patekti į butus, o jų savininkai vengia kontakto. „Taip pat jaučiamas ir statybos pajėgumų trūkumas, nes per karantiną iš Lietuvos išvyko nemažai Ukrainos ir Baltarusijos statybų brigadų. Tačiau labiausiai mus išbalansavo 2008 m. krizė. 2009–2012 m. renovacija vyko labai vangiai, nes komerciniai bankai, kurie dalyvavo programoje, nustojo teikti kreditus, skolintis nenorėjo ir patys žmonės“, – pasakojo agentūros vadovas.
Valius Serbenta
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Nepamiršta alternatyvių energijos šaltinių
Anot V. Serbentos, vienas svarbiausių renovacijos rodiklių – sutaupyta energija:
„Atnaujinus pastatą, vidutiniškai yra sutaupoma daugiau nei 50 proc. iki tol vartotos energijos, t. y. kiekvienais metais atnaujinti daugiabučiai sutaupo maždaug 760 GWh energijos. Džiaugiamės šiais skaičiais, o dar labiau džiugina besikeičiantis gyventojų požiūris į renovacijos procesus. Vis dažniau žmonės renkasi ne tik bazinį energinio naudingumo didinimo priemonių paketą, bet ir investuoja į alternatyvius energijos šaltinius: saulės kolektorius, fotovoltines sistemas, skirtas elektros gamybai, mažo galingumo šilumos siurblius karšto vandens gamybai bei šildymui ir t. t.“, – teigė specialistas.
Norėtų renovaciją vykdyti kvartalais
Pasak pašnekovo, šiandien jau akivaizdu, kad tol, kol bus atnaujinami tik pavieniai pastatai, kol nebus tinkamai parenkamos ir įgyvendinamos kompleksinės energinio naudingumo didinimo priemonės, sunku tikėtis didesnio energinio naudingumo atskiros savivaldybės, o tuo labiau – valstybės mastu.
„Juolab kad tolesniems žingsniams yra pasirengusios ir šalies savivaldybės – jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos leidžia pereiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo programų įgyvendinimo, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, taip pat ir gyvenamąją aplinką“, – pasakojo V. Serbenta.
Todėl BETA skatina savivaldybes rengti kvartalų energinio naudingumo programas ir stebėti, kaip dėl renovacijos keičiasi situacija šilumos gamybos sektoriuje, planuoti ir įgyvendinti priemones, kad šilumos tiekimo ir gamybos sektorius dėl įvykdytų renovacijų nenukentėtų. Į tai didesnį dėmesį turėtų atkreipti miestai, kuriuose renovuota per 30 proc. pastatų.
Šiuo metu 40 savivaldybių iš 60-ies jau yra pasirengusios 1–2, kai kurios net 7 kvartalų programas ir jau yra pradėjusios jas įgyvendinti.
Renovacija vyksta gana sparčiai
Šiuo metu BETA yra paskelbusi naują kvietimą teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Kol kas pateiktos 6 naujos paraiškos, tačiau iki 2021 m. kovo 1 d. – kvietimo pabaigos – agentūra planuoja gauti apie 400 paraiškų.
Nors V. Serbenta nėra įsitikinęs, ar dėl įvykusių krizių 2020 m. agentūros iškelti tikslai bus iki galo pasiekti, tačiau jis mano, kad renovacijos procesai vyksta gana sparčiai.
„Renovacijos mechanizmai yra sukurti, jie funkcionuoja, o pirminė programa, kuri pradžioje orientavosi į pavienių pastatų atnaujinimą, yra modifikuojama, įtraukiant savivaldybes ir rengiant kvartalų atnaujinimo programas“, – teigė pašnekovas.
Taip pat V. Serbenta, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos šių metų rugsėjį planuojamą priimti Pastatų energinio naudingumo strategiją, neatmeta galimybės, kad BETA vykdomą programą teks dar modifikuoti.
„Jei naujoji strategija numatys didesnius tikslus, mūsų programą teks koreguoti, laipsniškai derinant ją prie tų aukštesnių reikalavimų“, – svarstė BETA vadovas.
Andrius Buska, „Rockwool“ techninis vadovas
Vis daugiau senų daugiabučių gyventojų keičia požiūrį į namų atnaujinimą (modernizavimą) ir teigiamai vertina vykstančius pastatų renovacijos, kartu ir aplinkinių teritorijų tvarkymo darbus. Manau, kad akivaizdžius pokyčius jaučia jau atnaujintų daugiabučių namų gyventojai, besidžiaugiantys ne tik sumažėjusiomis sąskaitomis už šilumą, bet ir pagerėjusiomis vidaus mikroklimato sąlygomis, šiltesniais būstais. Tai ypač mato gyventojai, nusprendę vykdyti ne mažąją namo renovaciją, kai atnaujinamos tik namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, bet apsisprendę įgyvendinti platesnes modernizavimo priemones, vadinamąjį B paketą – alternatyvųjį arba komfortiškąjį, kai pastato sienos šiltinamos įrengiant ilgaamžį vėdinamąjį fasadą, didinami balkonai ir keičiamas jų įstiklinimas, iš esmės keičiamos ir įrengiamos naujos vėdinimo, šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos ir net keičiami liftai.
Taigi, kaip rodo patirtis, kompleksinis požiūris ir įvairių priemonių naudojimas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu leidžia pasiekti geriausią rezultatą, kuriuo siekiama mažinti energijos naudojimą, gerinti gyvenimo sąlygas, tausoti aplinką, skatinti ekonomikos augimą ir statybos pramonės sektoriaus vystymąsi. Tai ypač aktualu žvelgiant iš pastarųjų mėnesių perspektyvos, kai jaučiame pandemijos pasekmes ir nuosmukį rinkoje.
Seniai žinoma, kad statybos verslas yra vienas iš valstybės variklių, generuojantis nemažas pajamas ir įdarbinantis ženklų žmonių skaičių. Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad, renovacijos mastą iki 2030 m. visoje Europoje padidinus vos 1 proc. nuo esamų apimčių, statybos sektoriaus metinė apyvarta padidėtų 8–12 milijardų eurų ir kad 1 milijonas, investuotas į renovaciją, sukuria 19 tiesioginių darbo vietų. Todėl renovacijos masto didinimas atnaujinant tiek daugiabučius ar vienbučius gyvenamuosius namus, tiek valstybinius viešosios paskirties pastatus yra puiki priemonė valstybės ekonomikai gaivinti, kuri, be kita ko, ir ateityje leis ženkliai sumažinti pastatų eksploatacines išlaidas. O trumpuoju laikotarpiu, generuodama apyvartas, statybos pramonė gali papildyti ir valstybės biudžetą mokesčiais (PVM (pelno) bei GPM dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus).
Naujos sudėties Europos Komisija, plėtojanti žaliojo kurso politiką, yra numačiusi ketvirtadalį visų biudžeto lėšų skirti tvarumo priemonėms įgyvendinti, taip pat skatina greitinti ir renovacijos bangą, tam dvigubinant anksčiau numatytus renovavimo rodiklius. Parengtame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane yra paminėtas ir renovacijos spartinimas kaip viena iš numatomų priemonių, todėl raginame paruošti ambicingesnį planą, skiriant daugiau lėšų bei didinant mastą, suteikiant prioritetą pastatų energinio efektyvumo ir tvarumo didinimui, taip užtikrinant mūsų ekonomikos atsigavimą ir šalies ekonomikos augimą perspektyvoje.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 rugpjūtis-rugsėjis
Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?
