Dauguma pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti nulinės energijos naudotojais, nepriklausomais nuo iškastinio kuro – to iš Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, reikalauja Europos Komisija. Šiam planui įgyvendinti Aplinkos ministerija ruošia ilgalaikę Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategiją, kuri turėtų būti pristatyta visuomenei šių metų rugsėjį. Kokių pokyčių per ateinančius 30 m. galime tikėtis?
Siekiama nulinio energijos suvartojimo
Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategija apims visus pastatus, kurie turi technines galimybes tapti energiškai efektyvūs. Ilgalaikės pastatų renovacijos vizija yra šiuos pastatus transformuoti taip, kad 2050 m. jie efektyviai vartotų energiją, su sąlyga pertvarkyti juos į beveik nulinės energijos pastatus, taip pat būtų nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Jei minėtiems pastatams reikės energijos, šie ja turėtų apsirūpinti patys, naudodami alternatyvius energijos šaltinius.
Ši strategija liečia visas pastatų grupes: daugiabučius, individualius gyvenamuosius, komercinius, pramoninius ir viešuosius pastatus, kitaip tariant – nemažą dalį mūsų šalies gyventojų.
Teks atnaujinti po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų kasmet
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjo Mariaus Žvinklio teigimu, pagrindinis uždavinys siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro yra energijos gamybos dekarbonizacija.
„To galima pasiekti, dekarbonizuojant individualius šilumos šaltinius, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, elektros gamybą ir skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą“, – sakė M. Žvinklys.
Palaipsniui siekiant įgyvendinti Pastatų energinio efektyvumo didinimo strategiją, Lietuvoje reikia kasmet atnaujinti vidutiniškai po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų.
Anot pašnekovo, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 660 tūkst. pastatų, kuriems taikomi energinio naudingumo reikalavimai. Jų bendras plotas yra 201 mln. m2.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
„Tarp jų didžioji dalis yra individualūs pastatai – 80 proc. visų pastatų, po 7 proc. pastatų dalijasi pramonės ir kiti negyvenamieji pastatai ir 6 proc. iš 660 tūkst. pastatų tenka daugiabučiams. Prie individualių namų priskiriami vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, prie daugiabučių – trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) bei įvairių socialinių grupių asmenims skirti gyvenamieji pastatai, o prie pramonės – gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai“, – pasakojo Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjas.
Tačiau pagal plotą individualūs namai ir daugiabučiai pastatai atitinkamai užima 31 ir 29 proc. energiškai neefektyvių pastatų ploto. Pramonės ir kiti negyvenamieji pastatai pagal šį plotą užima atitinkamai 18 ir 19 procentų.
Prasčiausio energinio naudingumo pastatais laikomi D arba mažesnės energinio naudingumo klasės pastatai. Tokie pastatai sudaro 2/3 (66 proc.) nacionalinio pastatų fondo pagal plotą ir vartoja apie 3/4 (78 proc.) pastatų fondo pirminės energijos. 20 proc. renovuotinų pastatų priklauso C, 13 proc. – B ir 2 proc. – mažesnei už A arba A energinei klasei.
Geriausiai sekasi atnaujinti daugiabučius
M. Žvinklio teigimu, didžiausias energijos vartojimas fiksuojamas gyvenamuosiuose pastatuose, kurių energinis naudingumas yra nepakankamas, o apie 30 proc. namų ūkių jaučia šilumos energijos nepriteklių.
„Todėl didesnis prioritetas teikiamas gyvenamiesiems pastatams atnaujinti. Sėkmingai vykdoma daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kasmet skelbiant kvietimus ir formuojant naują projektų srautą, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes projektams finansuoti“, – teigė pašnekovas.
Pasak specialisto, pagal nuo 2005 m. vykdomos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitas finansines priemones yra renovuoti 3388 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šiuo metu atnaujinama (modernizuojama) dar 1733 daugiabučiai gyvenamieji namai: iš jų 515 turi rangos darbų sutartis, 331 gavę statybos leidimą, kiti rengiasi techninius darbo projektus arba yra pradinėje projektų įgyvendinimo stadijoje.
Skatinant renovacijos procesus, šiais metais numatytos papildomos priemonės pastatų renovacijai, panaudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas: daugiabučių šildymo sistemos renovacijai skirti 5 mln. Eur, papildoma subsidija skirta daugiabučių namų savininkams, įsidiegusiems atsinaujinančią saulės, aeroterminę ar geoterminę energiją gaminančius įrenginius, – 2 mln. Eur, savivaldybių viešųjų pastatų renovacijai skirti 5 mln. Eur, privačių komercinių ir gamybinių pastatų renovacijai – 12 mln. Eur.
Individualių pastatų renovaciją skatina kompensacijomis
Specialisto teigimu, kalbant apie fizinių asmenų namų renovaciją, Aplinkos ministerija jau nuo 2012 m. remia su ja susijusius projektus. Pernai šiam tikslui iš Klimato kaitos programos buvo skirta 3 mln. Eur. Ši suma padalyta 293 pareiškėjams.
O šiemet nuo balandžio 20 d. iki gegužės 19 d. buvo skelbiamas kvietimas teikti prašymus kompensacijoms gauti fizinių asmenų gyvenamiesiems namams atnaujinti.
„Pagal šį kvietimą Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo 685 fizinių asmenų prašymus už 6,3 mln. Eur. Reaguodama į tokį gyventojų aktyvumą, Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1 mln. Eur – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas kompensacijoms pagal šį papildomą kvietimą atnaujinti individualius namus. Jau sulaukta 103 paraiškų už 995 tūkst. Eur“, – atskleidė pašnekovas.
Šiemet pirmą kartą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. Eur (subsidija iki 30 proc.) privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatams atnaujinti. Paraiškos priimamos nuo birželio 15 d. iki gruodžio 31 d.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 rugpjūtis-rugsėjis
Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?
