Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinimo įgyvendinime dalyvauja arti 100 rangos bendrovių.
Įgyvendina ne po vieną projektą
Didžioji dalis bendrovių įgyvendina po 1 – 5 projektus, apie 10 bendrovių – po 5 – 10 projektų, likusios – iki 20 ir daugiau. Daugiabučių programos lyderės – tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.
„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Statybinių organizacijų susidomėjimą daugiabučių renovacija patvirtina ir šiuo metu kuriamas naujasis Centrinės perkančiosios organizacijos, per kurią perkami modernizavimo darbai, katalogas, į kurį atrinkta 313 rangovinių organizacijų.
Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, rangovinių bendrovių skaičius renovacijos procese gerokai išaugo paskutiniais šių metų mėnesiais, kuomet buvo leista rangos darbus pirkti ne tik per CPO, bet ir kitais Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais būdais, kuriais dabar ir nuperkama didžioji dalis rangos darbų.
„Natūralu, jog sparčiai augant renovacijos apimtims CPO kataloge esančioms 60 rangos bendrovių pajėgumų neužtenka. Situacija gali keistis liepos mėnesį, kuomet planuojama paleisti naująjį CPO katalogą”, – tvirtina BETA direktorius.
Norima sumažinti biurokratinę naštą
„Pagrindinis mūsų tikslas – tobulinti šalies infrastruktūros ir statybos saugos srities ūkio subjektų veiklą prižiūrinčių institucijų darbą ir sutelkti jų pastangas“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė apie šiuo tikslu Ministro Pirmininko sudarytą darbo grupę, kuriai ji vadovauja.
Pasak Daivos Matonienės, pirmiausia reikia mažinti biurokratinę naštą, perskirstant besidubliuojančias priežiūros institucijų funkcijas ir protingai naudojant turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. „Tikiu, kad atidžiai peržiūrėję mūsų visų atskirai atliekamas funkcijas rasime būdų, kaip dirbti veiksmingiau ir sutelkčiau“, – pažymi viceministrė.
Lietuvoje ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdo net apie 70 institucijų. Tokia prižiūrėtojų gausa apsunkina šių subjektų veiklą ir neskatina verslo plėtros.
Pertvarkius priežiūros sistemą, bus aiškiai nustatytos prižiūrinčiųjų institucijų funkcijos ir pavaldumas. Tai bus patogu ūkio subjektams ir padėtų tausoti išteklius. Kadangi atsirastų galimybė koordinuoti inspektavimus, sumažėtų ūkio subjektų patiriama administracinė našta. Sutelkus, pavyzdžiui, licencijavimą vienose rankose, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas.
Pertvarkius ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemą, skirtinguose regionuose būtų įgyvendinama vienoda politika. Todėl padidėtų priežiūros institucijų veiklos skaidrumas, tai būtų naudinga ir ūkio subjektams.
Parengta pagal www.am.lt
Susiję straipsniai:
→ Po padidinimo stiklu – modernizuojami pastatai
→ Renovacija: supaprastintos pirkimo procedūros
→ Renovacija: investiciniai planai rengiami atmestinai
→ Daugiabučių renovacija skaičiais
→ Valentinas Mazuronis apie renovaciją: neleisim žmonių apiplėšinėti
→ Renovacija: šildymo sistemos atnaujinimas
→ Vandenį šildo saulė
→ Vilniuje pirmasis daugiabutis bus modernizuotas pasiekiant A energ…
→ Renovacijos investicijų planų kokybę užtikrins viešumas
