Vykstant pasaulinės integracijos procesams, nuolat augant gyventojų skaičiui, miestuose, užimančiuose vis didesnę teritoriją, aktualios tampa plėtros problemos. Būtent urbanizuotose teritorijose, kuriose gyvena apie 70 proc. visų Europos ir mūsų šalies gyventojų, miestų plėtros problemos yra aktualiausios. Vienas svarbiausių veiksnių, reguliuojančių miestų plėtrą, yra teritorijų planavimas.
Savivalda stokoja įtakos
Užsienio šalyse savivaldybės atlieka svarbiausią vaidmenį skatinant esminę veiklą pagal strateginio ir bendrojo planų prioritetus bei jų įgyvendinimą. Skirtingu laipsniu savivaldybės gali pirkti ar paimti žemę, jos priima, koordinuoja investicijas į infrastruktūrą, būstą ar pramoninius pastatus ir žemės savininkams skiria kompensacijas už miesto reikmėms paimtas žemes.
Kiek kitaip ši sistema veikia Lietuvoje – čia žemę valdo tik valstybė, o savivaldybės neturi teisės ja disponuoti. Bendruosiuose savivaldybių ir miestų planuose numatyta taupiai naudoti žemės plotus ir gamtinius išteklius, lėšas, saugoti privačią nuosavybę, ginti visuomenės interesus, tausoti gamtą bei kultūros paveldą, koordinuoti aprūpinimą infrastruktūra, derinti įvairių sektorių veiklą mieste, mažinti skirtumus tarp miesto centro ir periferinių rajonų, subalansuoti aptarnavimo sistemą, kad ji atitiktų gyvenimo kokybės reikalavimus. Planavimas tampa politiniu procesu: planus parengia ir veiklos kryptis numato specialistai, bet sprendimus priima įvairaus lygio politikai.
Derinamos prieštaringos nuostatos
Pastarąjį dešimtmetį plačiai pradėtas vartoti naujas terminas – subalansuota, arba darnioji, plėtra. Nuo teorinio planavimo iki projekto įgyvendinimo išskiriamos penkios strategiškai svarbiausios veiklos sritys: planavimas ir infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai, aplinka, kultūra ir turizmas, verslas.
Sudėtingam, daugialypiam miesto plėtros procesui įtakos turi gamtiniai, ekonominiai, demografiniai, planavimo, techniniai, valdymo ir kiti veiksniai. Jų poveikis metodologiškai vertinamas trimis pagrindiniais aspektais: ekonominiu, socialiniu, ekologiniu. Šių aspektų sanglauda ir sudaro subalansuotą, darniąją, miesto ar rajono plėtrą. Prielaidos tokiai plėtrai turi būti įteisinamos planavimo dokumentuose, ir vietos valdžia priimdama sprendimus privalo į juos atsižvelgti. Svarbiausias miesto planavimo dokumentas – jo bendrasis planas, kuris lemia miesto plėtrą ir nustato žemės naudojimo paskirtį.
Subalansuotos plėtros, arba darniosios raidos, koncepcija – tai būdas suderinti dvi skirtingas ir kartais prieštaringas nuostatas: plėtrą, pažangą, augimą ir stabilumą, saugumą, aplinką. Teritorijų planavimas yra reikalingas žemės naudojimui sureguliuoti atsižvelgiant į visuomenės interesus. Visose Europos šalyse veikia sistema, kuria siekiama šio tikslo, bet kiekvienos sistemos veiklos metodai ir apimtys yra skirtingi.
Suskubta atnaujinti studijų modulius
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakultetas rengia inžinerijos specialistus, kurių veikla glaudžiai susijusi su savivaldybių veiklos planavimu, valdymu ir infrastruktūros priežiūra. 2011–2012 metais VGTU pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ įgyvendina projektą „Darnios gyvenamosios aplinkos studijų srities programų atnaujinimas, inovatyvių mokymosi metodų pagalba stiprinant tarpdalykines sąsajas ir diegiant darnios raidos sampratą“. Projekto metu parengtos pirmosios pakopos Aplinkos inžinerijos fakulteto miestų inžinerijos, pastatų energetikos, aplinkos apsaugos inžinerijos su vandentvarka specializacijos, pastatų inžinerinių sistemų ir geodezijos studijų programų koncepcija, aprašai, atnaujinami programų studijų dalykų moduliai. Jų detalizuota forma:
• Studijų modulių apimties sutvarkymas pagal ECTS kreditų skaičių ir ištęstinės studijų formos programų parengimas.
• E. mokymosi formos diegimas, kai studentams virtualiojoje erdvėje pateikiama paskaitų ir pratybų medžiaga, mokymo priemonės (120 dalykų modulių).
• Probleminio ir projektinio mokymo diegimas – 10 modulių, kai projektų rengimo metu vyksta darbas grupėse, išryškinant nagrinėjamo objekto problemas ir jų sprendimo būdus.
• Bendrųjų (jungiamųjų) visai studijų programų grupei dalykų modulių taikymas siekiant stiprinti tarpdalykines (tarpprogramines) sąsajas ir platesnę nei vienos studijų programos ribose darniosios gyvenamosios aplinkos sampratą. Tuo tikslu į visas studijų programas įvesti bendri studijų dalykų moduliai, tokie kaip darnioji urbanistika, atsinaujinantys energijos šaltiniai, darnus atliekų tvarkymas, geografinės informacinės sistemos ir pan.
