Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo turto bumas, sparti miestų statybos raida, stichiška priemiestinių zonų plėtra, fragmentiškai išplėtota susisiekimo, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra nesukūrė sąlygų darniai plėtrai.
Įgyvendinant paprojektį „Darnios plėtros akademijos institucinių gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą“ siekiama padėti sukurti urbanistinę politiką, kuri leistų kurtis ir gyvuoti gyvybingoms, atviroms, saugioms, aktyvioms bendruomenėms.
Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos finansuojamas paprojektis padės spręsti šias problemas siekiant:
• tobulinti urbanistinę valstybės politiką, orientuojant ją į darnią plėtrą ir bendruomenių gyvenimo kokybės kėlimą (bendruomenių modernizavimas, prioritetą teikiant racionaliam socialinės, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto infrastruktūros kūrimui);
• stiprinti nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvą, gebėjimus bei vaidmenį sprendžiant bendruomenių plėtros problemas (nuolat kelti nevyriausybinio sektoriaus atstovų gebėjimus; įtraukti juos į bendrus projektus; skatinti veikti savarankiškai);
• stiprinti savivaldybių iniciatyvą, gebėjimus ir vaidmenį plėtojant savo regionus (kelti savivaldos atstovų gebėjimus; nuolat skatinti diskusijas, kaip spręsti bendruomenių problemas; teikti siūlymų dėl konkrečių bendruomenių plėtros; įtraukti į bendrus projektus);
• įtraukti visuomenines organizacijas ir privatų sektorių į valdžios sprendimų priėmimo procesą (puoselėti šių subjektų bendradarbiavimą ir partnerystę, dalytis gerąja patirtimi, įgyvendinti bendrus projektus);
• kad urbanistinės ir regioninės plėtros projektai būtų įgyvendinami kompleksiškai (tvari infrastruktūros plėtra; kompaktiškų miestų ir gyvenviečių kūrimas; efektyvus žemės naudojimas; gamtos bei kultūros vertybių apsauga; valstybės investicijų į regionų plėtrą sąnaudų ir naudos analizė);
• skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir perimti pažangią Vakarų Europos valstybių patirtį plėtojant bendruomenes;
• įgyvendinant viešosios infrastruktūros projektus ar teikiant viešąsias paslaugas prioritetą teikti viešosios ir privačios partnerystės projektams.
Darnios plėtros koncepcijos idėja pripažįstama kaip viena pažangiausių ir pasiteisinusių siekiant visavertės plėtros. Darni plėtra įteisinta kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės plėtros ideologija. Pagrindiniai nuostatai suformuluoti pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais.
Darnios plėtros koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominė ir socialinė plėtra. O pati darni plėtra – tai nuosekli, gerai suplanuota ir kryptingai įgyvendinama bendruomenių plėtra. Ją sudaro elementų kompleksas: sveikatos apsauga, švietimas, mokymas, socialinė apsauga, bendruomeninė veikla, mokyklos, ligoninės ir kt.
Bendruomenių lygmeniu darnią plėtrą labiausiai lemia šie veiksniai:
• sveika aplinka (švarus oras, žemė, vanduo; biologinė įvairovė; gamtinių išteklių naudojimas yra pagrįstas ir daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei);
• gyvybinga ekonomika (plati ekonominė bazė, pritaikoma prie kintamų sąlygų, konkuruojanti su kitomis šalies bendruomenėmis; garantuojanti gyventojų užimtumą trumpam ar ilgam laikotarpiui, gebanti pritraukti naujų investicijų);
• socialinė gerovė (gyventojų saugumas; visiškas ir kokybiškas kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimas; prieinamas būstas ir komunalinės paslaugos);
• aktyvus ir konstruktyvus bendruomenės gyventojų dalyvavimas visais plėtros etapais.
Įgyvendinant paprojektį bus parengta ir konferencijoje pristatyta Darnios plėtros akademijos (DPA) plėtros galimybių studija, parengta ilgalaikė DPA veiklos strategija. Taip pat vyks nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, DPA partnerių, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos darbuotojų mokymai, bus sukurtas interneto tinklalapis ir informacinė duomenų bazė.
Tikimasi, kad esminiai paprojekčio rezultatai prisidės prie gyvybingos, atviros, patrauklios, saugios, tvarios ir sveikos bendruomenės kūrimo.
Paprojektis finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Bendra suma – 291 420 litų. Paramos lėšos – 76,50 proc., bendrojo finansavimo – 13,50 proc., nuosavas vykdytojo indėlis – 10 proc.
