Vienas tiksliausių statybų verslo situacijos indikatorių – prekyba cementu – Lietuvoje jau kelintus metus rodo teigiamas tendencijas. Bet kol pardavimų apimtys pasieks prieškrizinį lygį, teks palūkėti. Juodžiausiu laikotarpiu nukritusios kone perpus, dabar jos per metus paauga keliais procentais.
Pardavimus gelbėjo eksportas
Ambicingai skambantis faktas – 2012 metais eksportas pirmą kartą „Akmenės cemento“ istorijoje viršijo pardavimus vietos rinkoje – pirmiausia liudija tai, kad įmonės vadybininkus sudėtinga situacija privertė operatyviai ieškoti realizacijos užsienyje galimybių. Iki krizės į vietos rinką orientavęsis vienintelis šalyje cemento gamintojas parduodavo čia apie 80 proc. produkcijos, pernai Lietuvoje jos liko mažiau nei 50 proc.
Apie 75 proc. šalies cemento rinkos užimantis „Akmenės cementas“ 2008 metais Lietuvoje pardavė 908 tūkst. tonų produkcijos, 2009 metais – 409 tūkst. tonų, bet jau nuo kitų metų fiksuojamas minėtas santūrus augimas.: 2010-aisiais šalyje parduota 476 tūkst. tonų, 2011 metais – 543 tūkst. tonų, 2012-aisiais, rinkai sureagavus į „Snoro“ banko bankrotą ir kitus ekonomikos išbandymus, skaičiai vėl krito – parduota 474 tūkst. tonų cemento. Šiemet Lietuvos rinkoje vėl planuojamas kelių procentų augimas – tikimasi parduoti apie 490 tūkst. tonų.
Sėkminga prekyba užsienyje „Akmenės cementui“ leido pasiekti prieškrizinį lygį, kai buvo pagaminama ir parduodama tiek, kiek pajėgia dabartinės gamybos linijos – kiek daugiau nei 1 mln. tonų cemento. 2009 metai į įmonės istoriją įrašė dramatiškai kritusias prekybos apimtis – parduota 572 tūkst. tonų, praėjusieji – vėl optimistišką vaizdą: „Akmenės cementas“ pardavė 998 tūkst. tonų cemento. Lietuviškas cementas 2012-aisiais keliavo į Rusiją (180 tūkst. tonų), Baltarusiją (188 tūkst. tonų), Švediją (91 tūkst. tonų), Suomiją (30 tūkst. tonų), kitas užsienio šalis.
Šalies poreikiai sumenko
Šiandien „Akmenės cemento“ gamybos linijos irgi dirba visu pajėgumu – įmonė, kaip ir pernai, tikisi parduoti apie 1 mln. tonų cemento. Kaip jau minėta, su vietos rinka gamintojai didelių vilčių nesieja, juolab kad Lietuvos statybų pramonės šios medžiagos poreikis yra gerokai kritęs. „Sovietų laikais cemento buvo sunaudojama apie 1,5 mln. tonų, prieškriziniais metais poreikis jau buvo smukęs iki 1 mln. tonų, o dabar per metus sunaudojama apie 600–700 tūkst. tonų“, – sakė „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Vadinasi, šiemet pradėjus veikti naujai, našesnei, technologinei sausuoju būdu klinkerį gaminančiai „Akmenės cemento“ linijai, eksportas turės dar labiau išaugti. Ši linija pajėgi pagaminti 1,5 mln. tonų produkto, o tam, kad būtų užtikrintas normalus gamybos ritmas, pasak A. Zarembos, reikės pagaminti 1 mln. ir kelis šimtus tūkstančių tonų. Bet trauktis, banaliai šnekant, nebuvo kur – modernizacija buvo suplanuota, kai „Akmenės cemento“ rezultatai buvo pavyzdiniai. 2008 metais pasirašius pirmuosius kontraktus, beveik metus gaminta naujoji įranga, o tada prasidėjo krizė. Šių metų antrą pusmetį liniją jau tikimasi paleisti. Dėl to bus galima sutaupyti apie trečdalį išlaidų energetikai ir per 10 metų atgauti investuotus 363 mln.litų.
Reagavo ir į „Snoro“ griūtį
Lūkesčius vidaus rinkoje „Akmenės cementas“ sieja ne su valstybinės reikšmės projektais. A. Zaremba tvirtino, kad prieš susvyruojant atominės elektrinės Visagine pamatams gamykloje lankėsi strateginio investuotojo – japonų koncerno – atstovai. „Nors tokie projektai svarbūs įmonės prestižui ir ekonomiškai visai valstybei – verslas palankiai reaguoja, kai investuojama, – tai neturi didelės įtakos gamyklos pardavimams“, – komentavo pašnekovas.
Cemento naudojimas tokiame dideliame objekte kaip Visagino atominė elektrinė būtų sąlygiškai nedidelis – visas poreikis siektų apie 50 tūkst. tonų. Tai kiekis, kurį „Akmenės cementas“ pagamina per pusę mėnesio.
„Mums gal net naudingesnis masiškumas – kad ir renovacija. Mums ji turėtų daugiau įtakos nei didesni pavieniai projektai“, – teigė A. Zaremba.
Ne mažiau svarbu ir tai, kokia bendra ekonominė Lietuvos situacija. „Kai pernai krito „Snoras“, apie 10 proc. smuko ir cemento pardavimai. Nes pinigai į infrastruktūrą, plėtrą dažniausiai investuojami geruoju laikotarpiu, ir jei tik kas nors ne taip – jie virsta išlaidomis, kurios nupjaunamos pirmiausia. Užtat mums ypač svarbios bendros Lietuvos ekonomikos tendencijos, augimas ar bent su juo susiję lūkesčiai –
visa tai daro įtaką mūsų pardavimams“, – pripažino vienintelio šalyje cemento gamintojo atstovas.
Konkuruoja kokybe
Lietuvos rinkoje nemenką konkurenciją „Akmenės cementas“ patiria parduodamas pakuotą cementą. Pastaraisiais metais čia padidėjo iš Švedijos importuojamo cemento dalis, o šalies gamintojas neretai kaltinamas dėl aukštų kainų.
