Tai mūsų pirmasis namas. Statybos vyko daugiausia klausantis neva protingų dėdžių ir tetų, todėl buvo pasirinktas kietojo kuro žvakės tipo katilas. Tuomet geoterminio šildymo perspektyva net nebuvo svarstoma. Ir taip buvo aišku, kad atsieis labai brangiai.
Pirmasis sezonas praėjo eksperimentuojant su kuru – buvo išbandytos anglys. Kaimyno kieme kvapas buvo tikrai nekoks, smulkių anglies dulkių atsirado net namuose, buvo sunku net pusę maišo anglių pakelti iki krūtinės lygio ir supilti į pakurą. Tam, kad būtų užtikrintas viršutinis degimas, reikėjo nuolat tiekti orą turbina. Anglys iš galimo kuro sąrašo buvo išbrauktos. Vėliau išbandyti saulėgrąžų briketai. Gulėdami sandėlyje jie kvepėjo fantastiškai, tačiau kvapas priviliojo peles, ir jos pradėjo graužti briketus. Degantys briketai anaiptol taip skaniai nebekvepėjo, ir vėl kentėjo kaimynas. Tada atėjo eilė pjuvenų briketams. Kitais metais naudotos beržinės malkos buvo pigiausios, tačiau jų degimo trukmė buvo trumpesnė, be to, dažniau reikėjo valyti katilą, taigi buvo grįžta prie briketų.
Ieškant idealaus kuro pasirodė, kad katilą reikia gana tiksliai sureguliuoti. Nuspręsta statyti akumuliacinę talpą. Kartu su talpa buvo sumontuota ir automatinė sistema, kurios funkcija – stebėti katilo degimą ir kambarių temperatūrą. Dėl to pagerėjo ir kuro įkrovų dažnis, ir temperatūros pastovumas namuose.
Kad ir kaip ten būtų, šeštadienio pusdienis buvo skiriamas pelenams išnešti, katilui valyti ir kurui gabenti į katilinę. Po tokių procedūrų drabužius reikėdavo palikti katilinėje, duris atsidaryti alkūnėmis ir eiti tiesiai į dušą. Kad ir kiek dėmesio buvo skiriama katilui, paaiškėjo, kad aukštas naudingumo koeficientas reiškia, kad dūmai, išeinantys iš katilo, yra šalti ir juose esantis vanduo kondensuojasi žemai kamine, dėl to reikia dažnai valyti katilą ir kaminą. Keletą kartų teko stebėti, kaip dingus elektrai, net ir esant uždarytoms sklendėms, katilo temperatūra pakildavo iki 120 laipsnių, o garsai katile reikšdavo virimo pradžią. Pasisekė, kad elektra atsirado dar nesuveikus apsaugoms, smagu tikrai nebuvo, todėl įsigytas didelės talpos gilaus išsikrovimo akumuliatorius, taip pat teko statyti brangų tikro sinuso nepertraukiamo maitinimo šaltinį (cirkuliaciniai siurbliai naudojant paprastą kompiuteriui skirtą nepertraukiamo maitinimo šaltinį paprasčiausiai neveikia).
Pernai pavasarį katile iš vakaro kurti sukrauti briketai užsidegė savaime nuo pelenuose likusių žarijų. Prirūko namai. Tai buvo paskutinis lašas eksploatuojant šį katilą. Pradėta ieškoti alternatyvų. Kadangi dujotiekio trasa pro šalį nesidriekia (o ir jos kaina nevilioja), elektra šildytis brangu, liko rinktis granulinį katilą ar geoterminį šildymą.
Norėjosi maksimaliai automatizuoti procesą, todėl pradėjau domėtis granuliniais katilais, turinčiais pneumatinio granulių padavimo funkciją. Paaiškėjo, kad toks komplektas su gera nuolaida kainuoja apie 5700 eurų, o gamintojas yra iš kaimyninės šalies. Žinodamas, kad vis tiek reikės valyti pelenus, pilti kurą į talpą, kad reikės elektros ne tik siurbliams, bet ir valdikliui, oro ventiliatoriui, kad kaminą irgi reikės valyti, o galiausiai jis perdegs, su UAB „Šildymo projektai“ pradėjau diskutuoti apie geoterminį šildymą. Pigiausias variantas pasirodė oras–vanduo tipo šilumos siurblys. Šis variantas buvo atmestas, nes jis, mano nuomone, tinkamas karštam vandeniui ruošti šiltuoju metų laiku. Nors kieme jau sutvarkyta aplinka, teko užmerkti akis, išardyti tvoros dalį ir įsileisti techniką gręžimo darbams atlikti.
Buvo pasirinktas katilas „CTC Ecoheat 408“. Pasirinkimo kriterijai – patikima Švedijos kompanija, integruotas boileris, karštas vanduo paruošiamas iš karto, neužsistovi, nereikia apsaugos nuo legionelių, didelis, informatyvus liečiamasis LCD ekranas, galimybė prisijungti prie BMS, katile naudojamas laiko patikrintas kompresorius, kuris sugedęs gali būti lengvai pakeičiamas, aukštas COP.
UAB „Šildymo projektai“ montuotojai katilą aprišo per kelias dienas, mums su uošviu teko tik stebėtojų vaidmuo. Katilinėje buvo panaudoti variniai vamzdžiai, presuojamos jungtys, ekonomiškas „Grundfoss“ cirkuliacinis siurblys.
Šiuo metu katilinė – buvęs baisiausias namo kampas, kur buvo tamsu ir dulkėta ir kur visiškai nebuvo vietos, tapo beveik gražiausia vieta, kur be šilumos siurblio bus ir darbo kambarys, nes šilumos siurblys su visu vamzdynu užima vietos ne daugiau nei šaldytuvas, jo beveik negirdėti. Pats įrenginys atrodo gražiai. Galų gale dukra pareiškė norinti gyventi katilinėje, jei tik čia bus pastatytas stalas, prie kurio galėtų piešti.
Šildymo sezonas prasidėjo ramiai, be streso, nesitepant rankų, nesikeliant pusvalandžiu anksčiau, nemedžiojant briketų, nešiukšlinant kiemo ir nekraunant nieko į malkinę. Namuose laikosi vienoda ir pastovi temperatūra. Kamino angą uždengiau skarda ir užkniedijau – taip savotiškai palaidojau šildymosi kietuoju kuru sprendimą.
Patarimai ir pamąstymai tiems, kurie dar tik planuoja statybas ir renkasi šildymosi būdą. Nežiūrėkite tik į katilo kainą – vertinkite visumą. Pateiksiu keletą argumentų.
Kietojo kuro katilui reikia atskiros patalpos, atitinkančios specialius reikalavimus, o šilumos siurblys gali stovėti kad ir spintoje, taigi sutaupote naudingojo ploto.
Kietojo kuro katilui reikalingas kaminas. Bet kokiu atveju tai skylė stoge, pro kurią lauk išeina šiluma. Bjauriausia, kad kaminą reikia valyti.
Kurui laikyti reikalinga patalpa. Tai vėl nemaži pinigai ir vieta. Malkas reikės supjaustyti, sukapoti, sunešti į malkinę ir išdžiovinti, o vėliau nešioti į katilinę. Tai užimta vietą, kaupiasi šiukšlės, atliekamas darbas.
Dingus elektrai kietojo kuro katilas gali užvirti, sugadinti įrangą ar net pats tapti netinkamas eksploatuoti. Šilumos siurblys tiesiog sustos, kol vėl atsiras elektra.
Nuolatinė priežiūra. Jeigu turite kietojo kuro katilą, pamirškite apie atostogas žiemą. Galima užpildyti neužšąlančiu skysčiu, bet tai neapsaugos vandentiekio sistemos.
Švara. Jei vis dėlto sugalvosite statyti kietojo kuro katilą, įrenkite katilinę su atskiru įėjimu, kitaip iš jos į namus pateks ir dūmų, ir dulkių. Pro tokias duris lengviau įnešti (paskui išnešti) katilus, akumuliacinę talpą.
Prisiklausęs senolių santechnikų, dalį kambarių padariau šildomus radiatoriais – dabar taip tikrai nesielgčiau: grožio tai neteikia, darant remontą aplink radiatorius sunku dažyti, čia kaupiasi dulkės, galiausiai vaikams norisi ant jų užsilipti.
Vietoj epilogo
Be abejo, vis tiek galite argumentuoti, kad tai brangu (jei įsigilinsite į mano rašliavą prieš statydami namą, pamatysite, kad brangiau atsieina kietojo kuro katilinė, net neskaičiuojant darbo sąnaudų). Galite sakyti, kad jums patinka grynas oras ruošiant malkas ir mankšta kas rytą, bet grynu oru kvėpuoti ir mankštintis galite su vaikais ar imdamiesi kitos mėgstamos veiklos, o ir mankšta skaldant malkas ir nešiojant pelenus galiausiai nusibosta.
Papasakojau savo istoriją – tai klaidų ir išlaidų kelias. Jūs galite nekartoti mano klaidų ir sutaupyti nemažai pinigų, žinoma, galite elgtis kitaip ir mokytis iš savo klaidų – tai savotiškai įdomus, bet brangus pažinimo kelias.
 |  |
RĖMĖJO TURINYS
2021-01-15, 16:24
niekada nesupratau ir matyt jau nesuprasiu kad krosnis šiais laikas be elektros neveikia idomu ka žmonės daryti jei taip kaip ankčiau elektros po savaite nebutu ir šiaip pastoviai dinginėtu o puikiai pamenu tuos laikus ir ka tada sėdi namie pamėlynaves per šalčius.