• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

2015 rugpjūčio 3 d.

„Statyba ir architektūra“ kartu su nekilnojamojo turto plėtros įmone „Eika“ tęsia straipsnių ciklą apie būsto įsigijimą ir tai, ką būtina žinoti renkantis savo svajonių namus, į kokias detales privalu atkreipti dėmesį, į kokius klausimus reikia atsakyti siekiant išsirinkti tinkamą būstą. Ankstesniame straipsnyje aptarėme, ką pirkėjams svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto statytojų privalomus suteikti garantinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime mokėjimų už eksploatacines paslaugas aspektus.

Didelių erdvių privalumai ir trūkumai

Perkant būstą itin svarbi yra jo kaina. Imantieji paskolas kruopščiai skaičiuoja, kiek kainuos mėnesio įmoka. Suprantama – tai gali būti nemenka šeimos išlaidų dalis. Tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pastebi, kad dauguma pirkėjų, planuodami su būsto įsigijimu susijusias sąnaudas, kartais pamiršta įvertinti labai svarbią išlaidų dalį – kiek kainuos būstą išlaikyti.

Būsto išlaikymas susideda, atrodytų, iš labai paprastų dalykų. Pavyzdžiui, įėjęs į daugiabučio laiptinę dideliais vitrininiais langais, dažnas susižavi šviesa. Patalpos atrodo erdvesnės, jaukesnės. Tačiau statybos inžinieriai nuolat pabrėžia, kad daugiausia šilumos nuostolių patiriama būtent per langus. Kad ir koks geras langas būtų sumontuotas, jis vis tiek bus laidesnis už sienos konstrukciją. Todėl būsto pirkėjai turi įsidėmėti: kuo didesni langai laiptinėse, tuo bus patiriama daugiau šilumos nuostolių. Tai reiškia didesnes sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą negu laiptinėse, turinčiose mažesnius langus.

Su tuo susijęs ir kitas būsto eksploatacijos dalykas. Dauguma ieškančiųjų būsto nori turėti kuo mažiau kaimynų, daugiau privatumo ir ramybės. Toks komfortas irgi kainuoja, nes tas pačias išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą dalijasi mažesnis skaičius butų savininkų. Vadinasi, ir sąskaita vienai šeimai yra didesnė. Ir ne tik už laiptinių šildymą, bet ir kito bendrojo naudojimo turto priežiūrą bei eksploataciją.

„Erdvesnės laiptinės gražu, tačiau grožis papildomai kainuoja – gaunamos didesnės sąskaitos ir už patalpų valymą, apšvietimą, įvairius remonto darbus. Juk pastatus administruojančios įmonės įkainius už patalpų valymą nustato pagal patalpos plotą, tad erdvios bendrosios patalpos didina mokėtiną sumą“, – pasakojo bendrovės „Eika“ atstovas M. Žibūda.

Šildymas – ne brangiausia paslauga

Pirkdami būstą gyventojai žino, kad reikia pasidomėti būsimomis eksploatacinėmis išlaidomis. Tačiau dažniausiai apsiribojama klausimu: kiek kainuoja šildymas?

„Pastaruoju metu eksploatacinės išlaidos dažnai tapatinamos su mokėjimu už šildymą. Iš dalies tai suprantama, nes nuolat kalbama apie brangstančią energiją, būtinybę taupyti šilumą. Tačiau klaidinga dėti lygybės ženklą tarp šildymo išlaidų ir visų kitų eksploatacijos išlaidų. Kartais šildymas gali kainuoti gerokai mažiau nei kitos paslaugos“, – atkreipė dėmesį „Eikos“ atstovas.

Jis pateikė vieną pavyzdį. Siekdami pirkėjams suteikti kuo daugiau patogumo ir privatumo, vieno daugiabučio statytojai įrengė net aštuonis liftus. Būsimi pirkėjai tuo labai susižavėjo – atrodė, nereikės ilgai laukti norint pakilti iki savo buto ir trintis alkūnėmis lifto kabinoje.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad