Birštono siekius bene geriausiai apibūdina miesto savivaldybės vizija – „Birštonas 2030 metais – tarptautinio turizmo ir unikalių sveikatos paslaugų karališkasis kurortas“. Karališkojo kurorto sąvoka panaudota neatsitiktinai – nuo įsikūrimo pradžios mėgtas ir lankytas Lietuvos bei Lenkijos karalių, Nemuno kilpų regioniniame parke esantis Birštonas šiandien sulaukia nemažai dėmesio.
Numatyti aiškūs prioritetai
Verslo atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais Birštonas buvo miestas, sulaukęs bene daugiausia investicijų. Nors tiesioginės užsienio investicijos gausa neišsiskyrė, į miestą daugiausia investavo savivaldybė ir vietos verslas.
„Dar visai neseniai mūsų miestas buvo kiek primirštas. Tačiau pastaruoju metu įgyvendinta daug projektų, kurie leido atnaujinti viešosios paskirties pastatus, sutvarkyti gatves ir viešąsias erdves, atgaivinti inžinerinę infrastruktūrą. Tam panaudotos milijoninės Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos“, – pasidžiaugė Birštono savivaldybės merė Nijolė Digrinčienė. Ji pridūrė, kad svarų indėlį įnešė ir privatūs investuotojai, atnaujinantys apleistas gydyklas.
Birštono „Eglės“ sanatorijos biuvetė.
Planuodama ateitį Birštono savivaldybė yra išskyrusi du prioritetus: tenkinti savivaldybės bendruomenės poreikius ir išnaudoti turizmo potencialą. Pirmąjį prioritetą bus siekiama įgyvendinti modernizuojant švietimo įstaigų infrastruktūrą, atnaujinant socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, sukuriant saugią aplinką gyventojams bei svečiams. Taip pat ketinama plėtoti sporto ir sveikatingumo infrastruktūrą, kompleksiškai atnaujinti viešųjų erdvių infrastruktūrą, diegti energijos naudojimo efektyvumo priemones.
Plėtojant turizmo potencialą bus didinamas kurorto žinomumas šalies ir tarptautinėse rinkose, plėtojamas sveikatos turizmas, skatinama kurortinių paslaugų įvairovė. Savivaldybė sieks pritraukti privačių investicijų į kurorto infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Taip pat norima, kad būtų modernizuojamos gydymo, sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugos, kurorte padidėtų apgyvendinimo vietų skaičius, būtų labiau išplėtota aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūra, su tuo susijusios paslaugos.
Neribota plėtra nepriimtina
„Unikali gamta, sukurta reabilitacinių paslaugų infrastruktūra, senos gydymo ir sveikatinimo paslaugų tradicijos. Pirmiausia šie privalumai leidžia tikėtis sulaukti investuotojų dėmesio. Žinoma, savivaldybė daug investavo į miesto infrastruktūros gerinimą, turizmo plėtrą, žinomumo didinimą“, – vardijo savivaldybės merė N. Digrinčienė.
Anot jos, dar vienas privalumas irgi akivaizdus – puiki geografinė padėtis. Birštonas yra arti keturių didelių miestų: Kauno, Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės. Pagrindinė Birštono savivaldybės transporto ašis rytų–vakarų kryptimi yra tarptautinės reikšmės magistralinis kelias A16 Marijampolė–Prienai–Vilnius, kuris sujungia europinę magistralę E28 Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas.
Nors ekonomikos ekspertai ateityje regi dideles investicijas, kartu jie neįsivaizduoja, kad Birštonas gali tapti verslo ir pramonės centru. Su tuo sutinka ir merė N. Digrinčienė. Anot jos, miestui nebūtų priimtina neribota plėtra, siekis yra išlikti ramiu, tačiau šiuolaikiniu kurortu, teikiančiu aukšto, karališko lygio sveikatingumo paslaugas.
Svarbiausi projektai
Pastaraisiais metais Birštone įgyvendinta daug reikšmingų projektų. Vienas svarbesnių – Nemuno aukštupio baseino I paketo I etapo projektas, kurio metu rekonstruota nuotekų valykla, vandens tiekimo ir nuotekų valymo tinklai Birštono mieste bei aplinkinėse teritorijose. Projekto vertė siekė apie 40 mln. litų.
