Per 200 projektuotojų, projektų valdytojų, projektų vadovų ir statybininkų dalyvavo programinės įrangos kūrėjos bendrovės AGA CAD Vilniuje surengtoje konferencijoje BIMLINK 2015. Dauguma jų už galimybę išgirsti sėkmingų BIM taikymo pavyzdžių iš pirmų lūpų – savo patirtimi ir žiniomis pasidalyti sutikusių projektuotojų, rangovų, užsakovų – sumokėjo ne po vieną dešimtį eurų.
Bendrovei AGA CAD ši detalė reiškė ne komercinę sėkmę, o liudijimą, kad rinka ieško žinių apie statinių informacinį modeliavimą. Su AGA CAD direktoriumi Donatu Aksomitu kalbėjomės apie sprendimus, kurie galėtų pagreitinti skaitmeninės statybos modelio plėtrą.
– Pastaraisiais metais renginių su raktiniais žodžiais „statinių informacinis modeliavimas“ ar „BIM“ vyksta vis daugiau, bet ar pakanka, Jūsų vertinimu, nuoseklumo įvedant šią sistemą?
– Mums patiems rūpėjo, kad BIMLINK išsiskirtų formatu, rūpėjo parodyti, kaip turi atrodyti gera konferencija ir pateikti daugiau teorijos, supažindinti klausytojus su tam tikromis metodikomis. Įsitikinome, kad žmonės ieško šios srities žinių, auditorijos vertinimai buvo tikrai geri.
Kadangi priklausau viešajai įstaigai „Skaitmeninė statyba“, visada palaikysiu ją – jos konferencija, o ne mūsų BIMLINK ar kiti forumai turi būti vienas pagrindinių šios srities metų renginių. „Skaitmeninė statyba“ turi užtikrinti nešališką požiūrį į programinę įrangą, nešališką požiūrį į klientus ir t. t. Tai yra vedlys. O AGA CAD, „Intelligent BIM Solutions“ ar kitų įmonių renginiai, kuriuose jos atstovauja ir savo programinėms įrangoms, jau yra kaip to medžio šakos. Jos žemesnio rango ne kokybiniu, bet struktūriniu požiūriu.
– Konferencijoje savo nuomonę ir lūkesčius, susijusius su „Skaitmeninės statybos“ iniciatyva, išsakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA), Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos nekilnojamojo turto ir kitų asociacijų atstovai. Kokius žingsnius svarbiausiais, skatinant BIM procesų diegimą, laikytumėte Jūs?
– Svarbiausias lūžis jau įvyko. Prieš ketverius ar penkerius metus, grįžęs iš Danijos, kur buvome gavę užsakymą – padėti šios šalies „Skaitmeninei statybai“ sukurti ir ištestuoti jų klasifikatorių, skirtą BIM, supratęs, kad Lietuva nuo Skandinavijos atsilieka 10–15 metų, ieškojau žmonių, kuriems rūpėtų tą atsilikimą panaikinti. Tada susipažinau su Vaidotu Šarka, kuris tuo metu buvo LSA vykdomasis direktorius. Su V. Šarka dvejus metus varstėme Ūkio ir Aplinkos ministerijų duris, surengėme daugybę pristatymų, bet lūžis įvyko tik LSA atėjus vadovauti Daliui Gedvilui – jis perėmė iš mūsų vėliavą ir pats pradėjo varstyti tas duris.
Šiandien Lietuvos „Skaitmeninėje statyboje“ yra 10 darbo grupių, jos suvienijusios apie 90 iš įvairių statybų pramonės asociacijų surinktų specialistų, kurie rengia taisykles, standartus – visa, kas susiję su skaitmenine statyba. Tie 90 žmonių jau tikrai žino, kas yra skaitmeninė statyba. Ir jų atstovaujamos asociacijos jau komunikuoja apie BIM, skaitmeninę statybą su savo nariais, išeina savotiška tinklinė sklaida. Apie tai jau kalbama ir universitetuose – Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, daug kolegijų kreipiasi ieškodamos žinių.
Kai prasidėjo veikla tose darbo grupėse, aiškinti reikėjo pačius pagrindus – kas yra BIM, kodėl BIM, kokia nauda, kas toliau… Esu klasifikavimo sistemą rengiančios grupės vadovas. Klasifikatoriaus vertė ir būtinybė mums išvis sunkiai suprantama, nes Lietuvoje egzistuoja tik bendrovės „Sistela“ statybos darbų normatyvinė duomenų bazė, kurios struktūra neatitinka ISO ir pan. standartų.
Mums nereikia išradinėti dviračio, nekuriame standartų nuo nulio. Surenkame geriausią pasaulio patirtį ir ją adaptuojame Lietuvai, pritaikome savo standartams, tradicijoms. Yra labai gera Jungtinės Karalystės dokumentacija, yra Danijos, Suomijos, Jungtinių Amerikos Valstijų praktika – reikia pasiimti, sudėlioti turinį ir startuoti. Jei neribotų autorių teisės, licencijos, būtų greičiau – nunešti į vertimų biurą ir suredaguoti, pritaikyti Lietuvai…
Taigi ta nelabai matoma „Skaitmeninės statybos“ veikla verda tikrai aktyviai.
Problema tik tai, kad daugelis inžinierių, projektuotojų dar susikoncentravę į savo projektus 2D erdvėje. Jiems trūksta žinių, kad ką nors keistų, o tobulėti kartais neleidžia net anglų kalbos nemokėjimas.
Nors šiandien ir trimatė aplinka nėra naujiena – daug konstruktorių, architektų, projektuotojų taip dirba jau 10–15 metų. Be to, ateina nauja karta, kurią supa 3D spausdintuvai, akiniai, televizoriai, žaidimai, mobiliosios programėlės. Ta karta jau mąstys nebe dvimačiais parametrais.
– Lietuvoje dažniausiai skundžiamasi, kad reikia daugybės lėšų įrengti programine įranga aprūpintą darbo vietą.
– Čia didesnė problema turbūt yra mūsų mentalitetas. Yra daug projektuotojų, architektų – apie 60 proc., – kurie iki šiol dirba su nelegalia programine įranga. Kodėl jie taip daro? Taksi vairuotojai juk nevežioja keleivių vogtais automobiliais. Baldų gamintojai nedirba su vogtomis staklėmis, investuoja į moderniausias kompiuterizuotas, gali bėgti į banką skolintis 100 tūkst. eurų, nes visi supranta, kad jų dėka padidės ir darbo kokybė, ir našumas, taigi bus galima uždirbti daugiau pinigų. Lietuvoje labai sunkiai suvokiamas dalykas – mokėti didelę sumą už nematomą dalyką, tai yra programinę įrangą, kuri juk irgi pakeis darbo kokybę.
Didžiausia kritika turėtų būti adresuojama investuojantiesiems į nekilnojamąjį turtą – jie kuria projektus, drožia dėl atlygio projektuotojus ir statybininkus, o patys visiškai nevaldo informacijos, kas vyksta su jų investicijomis. Jie galbūt sutaupo mokėdami mažiau už projektą, bet nežino, kad iš statybų aikštelių išvežamos tonos armatūros atliekų, betono, gipso kartono pertekliaus – ir tai dėl to, kad neteisingai apskaičiuojami medžiagų kiekiai ar kas nors apsidraudžia užsakydamas rezervą… BIM leidžia išvengti perteklinio medžiagų pirkimo.
– 60 proc. nelegalios programinės įrangos – grėsmingas Jūsų verslui rodiklis. Kaip tai pakeisti?
– Nuo šių metų Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos leis viešuosiuose pirkimuose užsakinėti visą procesą pagal BIM metodiką (tiesa, kai kuriose šalyse bus numatytos minimalios projektų vertės). Dalyvaujantieji konkursuose turės nurodyti ir tam naudojamos programinės įrangos versijas. Ir tai yra tam tikra rinkos, tų įmonių, kurios nuoširdžiai investuoja, mato inovacijų vertę, apsauga.
Žinoma, galima parsisiųsti vadinamąją 3D „SketchUp“ programą, bet jos neužteks norint dalyvauti BIM aplinkoje vykdomame projekte, nes nebus programų suderinamumo – to modelio neatpažins kitos programos, atsiras problemų dėl informacijos perdavimo. Tad norint dalyvauti rimtuose projektuose reikia atsinaujinti kompiuterį, programinę įrangą.
– Tačiau atsiras sakančiųjų, kad daugybė genialių projektų buvo sukurta pieštuku popieriaus lape, o Jūs norite užkariauti kosmosą.
– Tiems, kurie nenori keistis, ar įmonėms, kurių projektuotojai yra garbaus amžiaus ir jiems sunku pereiti prie 3D projektavimo, visada patariame investuoti į jaunąją kartą – studentus, praktikantus. Tada vyresnieji jiems perduos žinias, o šie jiems patalkins technologiniais klausimais.
Reikia visuotinio suinteresuotumo galutiniu rezultatu, tokio požiūrio kaip danų, kur valstybė sutiko investuoti su sąlyga, kad ir verslas investuos. O verslas investavo, nes sutiko prisidėti ir mokslas. Susidarė „meilės trikampis“. Tada visi suinteresuoti investicijų grąža, ir dėl to tikslo vieni kitus kontroliuoja.
Mums dar reikia išmokti tam tikrus procesus įvertinti kitu kampu. Kodėl, tarkime, svarbu, kad pastatas būtų pastatytas laiku? Gal tai prekybos centras, kuris turi pradėti dirbti tada, kai suplanuota, nes jei bus pavėluota, savininkas neuždirbs suplanuotų pajamų? Pradėjus galvoti nuo kito galo, aiškūs tampa ir kiti dalykai – kad svarbu neužsakyti per daug medžiagų, kad neverta permokėti už jas, kad reikia tiksliai komunikuoti projekte, kad dera naudoti 3D projektavimą, nes jis padės išvengti klaidų ir jų taisymo statybos aikštelėje. Ir tada bus matyti tikrasis sutaupymas. Ir nereikės pyktis su projektuotojais.
Vis dėlto privatusis sektorius – nekilnojamojo turto plėtotojai, savininkai, projektų valdytojai – kažkodėl vertina pastatų informacinio modeliavimo galimybę lyg su dvejone: neva nėra projektuotojų, nėra statybininkų. Tačiau jų yra, mes matėme juos BIMLINK 2015. Šnekėjo penkerius ar dešimt metų dirbantys specialistai, statybininkai, kurie yra nusiteikę investuoti į permainas, bet skundžiasi, kad negauna iš projektuotojų BIM modelio. Išeina uždaras ratas.
– Yra teigiančiųjų, kad BIM – ne kas kita, kaip atsakingas, vokiškas, projektavimo ir statybos procesų planavimas, aukšta darbo kultūra.
– „Skaitmeninės statybos“ posėdžiuose juokaujame, kad BIM reikės penkerius ar daugiausia 10 metų, po to jis išnyks, nes ir taip bus savaime suvokiamas dalykas. Tai išties daugiausia – metodai, taisyklės, tam tikra darbo kultūra, įrankiai, kuriais turime įprasti naudotis.
Kai prieš 25 metus įsikūrė mūsų įmonė, diegėme, suprantama, dar ne 3D, o kompiuterines 2D programas, o didžiausias mūsų konkurentas buvo braižymo lenta – kulmanas. Įkalbinėjome žmones mesti popierius, pieštukus ir trintukus, sėsti prie kompiuterių ir braižyti dvimatėje aplinkoje. Ir tada į mus žiūrėjo kaip į kosmonautus, kartais į duris rodydavo. Šiandien nebematau nė vieno kulmano.