• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

2014 birželio 4 d.

Vėluojantys darbai, informacijos apie esamą situaciją stygius, išaugančios statybų sąnaudos – tai dažno statybos projekto vadovo įvardijamos proceso problemos. Specialistai tvirtina, kad ne tik šias, bet ir daugelį kitų statybų ydų gali išspręsti skaitmeninė statyba – naudojimasis statinio informacinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM) sukuriamomis galimybėmis. Bet paremti šiuos pažadus pavyzdžiais Lietuvoje itin keblu – projektų, įgyvendintų naudojantis visais BIM ginklais, čia dar nėra, yra tik pirmieji bandymai pasitelkti informacinį modeliavimą atskiroms statybos proceso užduotims atlikti.

Naujoves geriausiai pristato pavyzdžiai

Keturiose valstybėse studijavęs, dviejų technikos universitetų diplomus turintis pastatų konstrukcijų ir statybos valdymo specialistas Mindaugas Gečas į Lietuvą po studijų grįžo pasiryžęs skleisti projektų valdymo patirtį, kurią jau sukaupė BIM naudą pripažinusios šalys. „Tos problemos – vėlavimo, neplanuotų išlaidų ir kitos – aktualios visur – ir Skandinavijoje, ir Australijoje, – komentavo M. Gečas. – Klausimas, kaip kuri šalis pasiryžusi jas spręsti, ar statybų sektorius nori mokytis. Lietuvos statybininkų asociacija dabar ragina kuo greičiau sukurti nacionalinį statybos klasifikatorių, kuris turėtų būti rimta paspirtis statybų sektoriaus procesams pereiti prie BIM technologijų panaudojimo. Tačiau yra daug abejonių, ar galima iš viršaus nuleisti standartus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad geriausi standartai atsiranda iš daugiametės realios projektų praktikos, o sukurti teoretikų kabinetuose dažniausiai griūva pirmą dieną, kai tik pradedami naudoti.“

Neabejodamas, kad geriausia naujovių paskata yra pavyzdiniai darbai, specialistas tikėjosi rasti įmonę, kuri susidomėtų galimybe įsitikinti BIM patrauklumu įgyvendindama konkretų projektą ir nebijotų savo patirties viešinti. Ilgus mėnesius skyręs nevaisingiems pokalbiams su didžiosiomis statybų įmonėmis, inžinierius šiandien sako, kad turbūt ir nereikėtų stebėtis, jog nė viena nesiryžo paversti stambaus projekto bandymų poligonu – skaitmeninio projektų valdymo specialistai neslepia, kad mokymosi etapas nėra paprastas. Įmonių atstovai M. Gečui įprastai mandagiai paaiškindavo, kad jiems ir taip gerai sekasi valdyti projektus.

Kodėl išauga statybų sąnaudos?

M. Gečui teko ieškoti kito sprendimo. Šiandien jo suburta komanda pradeda projektą „Kodas“ – individualiojo gyvenamojo namo statybą. Jo savininkui pasirodė patrauklus projekto iniciatoriaus pažadas įgyvendinti projektą tiksliai apskaičiuotą ir per tiksliai nustatytą laiką, maksimaliai išvengiant statybų metu išlendančių klaidų. Kaip tik tai užtikrina darbas pasitelkiant statinio informacinį modeliavimą.

Pažadas pastatyti namą už sutartą kainą, maksimaliai išvengiant statybos klaidų, atkreipė dėmesį pašnekovas, nuostabą kelia tik nežinantiesiems BIM galimybių. Čia iš anksto automatiškai, pagal numatytą kvadratūrą, tūrius apskaičiuojami visi statybai reikalingi medžiagų kiekiai. „Juk tai ne renovacija, o naujas statinys, kur staigmenų negali ir neturi būti. Net įvertinus tam tikras rizikas, tampa visiškai nereikalingas įprastai taikomas papildomų lėšų įtraukimas“, – komentavo M. Gečas.

M. Gečas apsiėmė projekto dalyvius konsultuoti, koordinuoti procesą, pasirūpinti galimybe projekto vykdymo metu nemokamai naudotis BIM projektavimo programomis. BIM specialistas pripažino – teko susitaikyti su tuo, kad tokio dydžio objekte visų skaitmeninio statybos modeliavimo privalumų atskleisti neįmanoma.

181 kvadratinio metro ploto namas iškils šalia kelio Klaipėda–Kretinga. Neįmantrios architektūros, vieno aukšto pastatas bus išskirtinis statybos ir projektavimo sprendinių kokybe – siekiama, kad energinis efektyvumas atitiktų mažiausiai A klasę. Siekiant aukšto sandarumo lygio buvo nuspręsta naudoti plokštuminius pamatus, išorinės sienos bus mūrijamos iš liktinių klojinių – blokelių, suprojektuota novatoriška fasadų sistema, plastikiniai, pasyviojo namo reikalavimus atitinkantys langai, medinės sijos, bus panaudota Lietuvos rinkoje nauja teptinė stogo danga. Taip pat numatoma įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.

„Nors sistemų yra nedaug – juk tai viso labo individualusis gyvenamasis namas, kiekvienas ortakis, vandentiekio vamzdis, nuotekų sistemos dalis yra kruopščiai dėliojami BIM modelyje. Taip pat statybų metu atliekamos įvairios optimizacijos. Visa tai daroma siekiant maksimaliai optimizuoti statybos darbus“, – komentavo M. Gečas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad