Top Baneris

BIM: įrankis, vertas išlaidų

2014 vasario 7 d.
Pasidalykite straipsniu

Rezoliucija, skatinančia spartinti procesus, susijusius su skaitmenine viso statybų sektoriaus reforma, baigėsi prieš du mėnesius Vilniuje vykęs Skaitmeninės statybos forumas. Pasaulinė patirtis rodo, kad technologinės naujovės, susijusios su statinio informaciniu modeliavimu, leidžia pasiekti aukštesnį statybos procesų efektyvumo ir kokybės lygį. Forumo dalyviai sutarė, kad norint turėti konkurencingą statybos pramonę skaitmeninės statybos diegimas neišvengiamas ir Lietuvoje.

Reformos bus pradėtos nuo nacionalinio statybos klasifikatoriaus kūrimo. Visiems statybos projekto dalyviams bendraujant standartizuota skaitmeninės statybos kalba smarkiai padidėja galimybės statybos projekto metu išvengti nesusipratimų, defektų ir vėlavimų.

Toli gražu ne visiems potencialiai suinteresuotiems statybų proceso dalyviams žinomas statinio informacinio modeliavimo teikiamas galimybes (ang. Building information modeling, BIM) Skaitmeninės statybos forume atskleidęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros lektorius, Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Virgaudas JUOCEVIČIUS pasidalijo žiniomis ir su „Statyba ir architektūra“.

– Esate sakęs, kad kol kas statybų proceso dalyviai dar nesutaria net dėl to, kas vadintina statinio informaciniu modeliu.

– Daugelis įsivaizduoja, kad BIM – tai „Revit“, „Bentley“ ar dar kita programinė įranga arba tos įrangos tiekėjas. Išties BIM yra viso statybų proceso informacijos modeliavimas, instrumentas, padedantis lengviau ir efektyviau valdyti informaciją. Programinių įrangų čia gali būti kaip ir statyboje subrangovų – nors ir 100.

– Kokias problemas padeda spręsti BIM?

– Problemas sprendžia žmonės, o programinė įranga tėra įrankis. Galima sakyti, kad BIM veikė ir antikos laikais – juk tai tiesiog modelis, kaip tvarkyti ir naudoti turimą informaciją. Tik dabar turime kompiuterius, leidžiančius tai daryti efektyviau, neprarasti informacijos ir sklandžiai perduoti. Fiksuoti šiuo būdu galima viską: pastato idėją, priešprojektinius siūlymus, techninį projektą, darbo projektą, detaliąją dokumentaciją, statybos ir eksploatacijos duomenis. Visa ši informacija buvo kaupiama ir iki šiol. Bet nebuvo susitarimo ir priemonių, kaip padaryti, kad ji būtų sudėta į tam tikras lentynėles ir sklandžiai keliautų iš rankų į rankas, kad net nieko apie objektą nežinantis žmogus maksimaliai greitai gautų rūpimą tikslią informaciją. Pavyzdžiui, kad nereikėtų perskaityti 3000 puslapių, norint rasti vieno susitikimo protokolą. Informacinės technologijos leidžia tai padaryti – parengti ir grafinį, trimatį, projektą, ir kitokius dokumentus.

Projektuotojai jau suvokia, kad skaitmeniniuose modeliuose korekcijas atlikti patogiau. Nes, nors paišyti dvimačius modelius yra greičiau, sugaišus trimačio modelio braižymui visapusiškai išlošiama tolesniuose etapuose (procesuose), nes nebereikia kartoti to, kas padaryta, nereikia rūpintis, kad kitai grandžiai bus perduota ne visa informacija ir kita grandis turės iš naujo susirinkti trūkstamą, o tai jau reiškia ir papildomą laiką, ir sąnaudas. Labai svarbu tai, kad čia ne tik nieko nereikia perduoti, bet ir visos projekto grandys gali dirbti vienu metu, visų procesų metu bendradarbiauti. Kurios nors grandies pakoreguotą informaciją iš karto mato visi projekto dalyviai. Tad šis įrankis keičia visą proceso tvarką.

Statinio informacinis modeliavimas suteikia daugybę papildomų pozityvių įrankių, kuriuos galima panaudoti prieš pradedant realius statybos darbus. Tarkime, virtualiame modelyje galima pasitikrinti, ar teisingai sujungtos konstrukcijos, simuliuoti kranų pasirinkimą, palyginti medžiagas ir jų kainas, patikrinti kiekius, modeliuoti apkrovas bei jų poveikį, ištaisyti žmonių klaidas – išspręsti konfliktus, jei vienas nupiešė siją, o kitas ją kertantį vamzdį.

Žodžiu, skaitmeniniame modelyje kaupiama visa informacija – ir grafinė, ir tekstinė (taip pat pasitarimai) vienoje aplinkoje. O kiek tuo pasinaudosime, priklauso nuo poreikio. Gal vienam objektui tereikės trimačio projekto, kitam – trimačio vaizdo su visomis simuliacijomis: garso, triukšmo ir kt.

Simuliacijos, pavyzdžiui, gali padėti išvengti bėdos, jei užsakovas garantuoja, kad bus pasiekta tam tikra garso izoliacijos klasė, o kur nors garso izoliacijos plane paliekama klaida, ir visos pastangos nueina veltui. Naudinga tai ir priimant energinius sprendimus ar planuojant, kiek šviežio oro turi patekti į pastatą. Simuliacijos gali padėti išsiaiškinti, ar reikia investuoti į mechaninę sistemą, ar poreikius galima patenkinti natūralia ventiliacija, kuri, beje, šiandien tampa vis populiaresnė, konkuruoja su priverstine ventiliacija – rekuperacija. Bet natūralią reikia sugebėti įrengti – sumodeliuoti oro srautus, šilumokaitą. Čia neapsieisi be trimačio modelio.

Taip pat ir projektuojant pastato konstrukcijas simuliacijos padeda išvengti neracionalaus, perteklinio medžiagų naudojimo, projektavimo klaidų. Jos suteikia galimybę pamatyti, kaip pastatas funkcionuoja konkrečioje erdvėje. Nes net turint patikrintą – įgyvendintą – statinio projektą reikia suvokti, kad statant objektą kitoje vietoje, kitokiame grunte, šalia kitokio eismo, gali tekti keisti daugelį sprendimų.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video