• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

BETA – naujoji modernizacijos proceso administratorė

2013 rugsėjo 17 d.

Pranešimuose apie daugiabučių modernizacijos aktualijas pavasarį atsiradusios naujos abreviatūros BETA dauguma vartotojų, ko gero, ir nepastebėjo. Viešoji įmonė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) be didelių aiškinimų pakeitė Būsto urbanistinės plėtros agentūrą (BUPA), o šį pasikeitimą nustelbė pagrindinė žinia apie naujojo daugiabučių namų modernizavimo modelio startą. Eiliniam vartotojui nebuvo ir dėl ko jaudintis: faktas, kad BUPA vykdytos užduotys teritorijų planavimo srityje perduotos Aplinkos ministerijai, o funkcijos būsto atnaujinimo (modernizavimo) srityje – naujajai agentūrai, gyventojų noro tvarkyti savo būstą nei padidino, nei sumažino.

Darbų padaugėjo

Tiesa, specialistų sluoksniuose diskusijų apie BUPA kompetencijas ir galimybes, kuklius rezultatus, senosios ir naujosios agentūrų veiklos metodų skirtumus, tiksliau, jų nebuvimą, vis dėlto būta. BETA direktoriaus Valiaus Serbentos vertinimu, naujai įkurtos ir šiuo metu likviduojamos agentūros BUPA veiklos skirtumai akivaizdūs. Nors pagrindinė misija – visapusiškai padėti visiems modernizacijos proceso dalyviams – lyg ir nesikeičia – darbų BETA, ko gero, turės daugiau, nes daugėja programos dalyvių. „Pereiname prie kito daugiabučių modernizavimo modelio, pagal kurį į energinio efektyvumo didinimo programas yra įtraukiamos šalies savivaldybės. Anksčiau būstų savininkams patiems reikėjo ne tik inicijuoti ir organizuoti namo atnaujinimą, rūpintis statybos darbų eiga, bet ir imti kreditus, o tai ekonominiu sunkmečiu buvo ypač nepatrauklu. Vadovaujantis naujuoju modeliu daugiabučio atnaujinimo procesą valdys ir kreditus ims daugiabučių renovaciją administruojančios savivaldybių įmonės“, – komentavo BETA direktorius.

Padėti agentūrai teks ir savivaldybių paskirtiems daugiabučių atnaujinimo programos administratoriams – kuriant technines priemones, teikiant metodinę medžiagą, ir gyventojams – konsultacijomis. Taip pat BETA įgaliota administruoti valstybės paramą, skirtą daugiabučiams namams atnaujinti, vertinti savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo programai, vykdyti atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą.

Tiesa, klausimų apie lūkesčius ir planus, susijusius su pirmojo daugiabučių modernizavimo modelio naudojimu, naujosios strategijos kūrėjai linkę vengti. Nors šis modelis itin aktualus gyventojams, kurių namai nepatenka į prioritetinius modernizuotinų daugiabučių sąrašus.

Ieškojo patraukliausio modelio

Prieš kelerius metus V. Serbenta padėjo Ignalinos ir Zarasų savivaldybėms parengti šiandien jau sėkmingai įgyvendinamas daugiabučių modernizavimo programas. „Kurdami daugiabučių atnaujinimo programas Zarasų ir Ignalinos savivaldybėms, pirmiausia analizavome, kodėl per metus Lietuvoje modernizuojami vos keli namai, ieškojome būdų, kaip energijos naudojimo efektyvumo politiką nukreipti tinkama linkme. Buvo keičiama teisinė bazė, tobulinamos techninės sąlygos, rastas patrauklesnis finansavimo modelis. Džiaugiuosi, kad ši daugiabučių atnaujinimo programa pasiteisino ir Ignalinos bei Zarasų patirtis šiandien pritaikoma šalies mastu“, – aiškino V. Serbenta.

Pirmame modernizacijos pagal naująjį modelį etape dalyvauja 56 savivaldybės. Apsisprendimą atnaujinti savo namus iki kovo vidurio buvo pareiškę beveik 1500 daugiabučių gyventojai. Pirmu etapu atliekami 840 daugiabučių, kuriuos Aplinkos ministerijos iniciatyva atrinko savivaldybės, pasirengimo modernizacijai darbai.

Šiuo metu rangos darbai jau vykdomi trijose savivaldybėse: Ignalinoje atnaujinami 38 namai, Zarasuose – 9, Druskininkuose – 6. Daugiau kaip pusė iš pirmame etape atrinktų 840 daugiabučių agentūrai jau pateikė investicijų planus, ir didžioji jų dalis agentūros jau patvirtinti. Trečdalyje iš pirmame etape modernizuotinų daugiabučių įvyko gyventojų susirinkimai agentūros patvirtintiems investicijų planams pritarti. Tik keliuose daugiabučiuose šie planai nebuvo patvirtinti ir bus koreguojami. Keletas bendrijų apskritai atsisakė modernizacijos.

Rūpesčiais pasidalijo su savivaldybėmis

Kadangi norinčiųjų gyventi patogiau ir šiltai sulaukta daugiau, negu buvo planuota, liepos 30 dieną Aplinkos ministerija pakvietė savivaldybes teikti paraiškas antram modernizacijos etapui. Nepatekusiųjų į pirmą etapą ir naujai atrinktų daugiabučių sąrašą agentūrai galima pateikti iki rugsėjo 24 dienos. Planuojama surinkti dar maždaug 1000 paraiškų. Marijampolės savivaldybė jau sulaukė papildomų 45 paraiškų dalyvauti programoje, Vilniaus savivaldybė – 83, Kaunas – 100. Remdamasis skaičiais, V. Serbenta gali tvirtinti, kad gyventojams naujasis daugiabučių modernizacijos modelis priimtinas.

Pagal naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį didelis darbų krūvis užgulė savivaldybes. Kritikams kylančias abejones dėl savivaldybių tarnautojų kompetencijos ir motyvacijos daryti papildomus darbus V. Serbenta ginčija – savivaldybės, jo teigimu, sėkmingai prisiima patikėtas funkcijas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad