• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Atliekų šalinimas sąvartyne – kraštutinė priemonė

2015 birželio 11 d.

Šalyje veikiantiems buitinių atliekų sąvartynams nuo kitų metų teks dirbti kitokiu režimu. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas skatinti atliekų rūšiavimą ir mažinti sąvartyne šalinamą atliekų kiekį, priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus. Jais vadovaujantis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos turi būti taikomas mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne. Tad gyventojams nerūšiuojamų buitinių atliekų tvarkymas gerokai pabrangs.

Atliekų kiekis sąvartyne mažės

Kazokiškių sąvartyno statybos pradėtos 2005 metais. Jis baigtas įrengti 2007-ųjų vasarą, ir jau po kelių mėnesių čia, iš pradžių mažesniais kiekiais, pradėtos vežti buitinės atliekos. Nuo 2009 metų, uždarius 126 mažuosius aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, visos Vilniaus apskrities buitinės atliekos keliauja į vienintelį Vilniaus regione veikiantį Kazokiškių sąvartyną.

Šiuo metu čia iškilęs nemažas kaupas, kurį sudaro daugiau kaip 1,85 mln. tonų atliekų. Didelė dalis jų – nebetinkamas perdirbti plastikas. Vienintelis būdas jį naudingai panaudoti – deginti specialiose jėgainėse ir gaminti šilumą bei elektros energiją. Tai planuojama padaryti jau netolimoje ateityje, Vilniuje pastačius atliekų deginimo gamyklą.

Per darbo dieną į Kazokiškių sąvartyną atvežama nuo 800 iki 1000 tonų buitinių atliekų. Būna mėnesių, kai į sąvartyną atkeliauja 25 tūkst. tonų šiukšlių. Didžioji dalis atliekų atgabenama būtent iš sostinės, tad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbuotojai juokauja, kad pagal šiukšlių kiekius nesunku nuspėti, kada vilniečiai išvyksta atostogų – tuo metu jų gerokai sumažėja.

Anot VAATC direktoriaus Luko Andronavičiaus, nuo 2016 metų iš esmės keisis buitinių atliekų tvarkymo sistema. Su tuo susijęs įstatymas numato, kad atliekų šalinimas – kraštutinė atliekų tvarkymo priemonė, t. y. sąvartyne turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma panaudoti antrą kartą.

„Turime šviesti visuomenę, skatinti rūšiavimą, sukurti centralizuotus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo pajėgumus, visapusišką atliekų tvarkymo sistemą, kurioje būtų užtikrinamas maksimalus antrinis atliekų panaudojimas. Tik įgyvendinę atliekų tvarkymo sistemos pertvarką pasieksime, kad šalinamų atliekų kiekis sąvartyne sumažėtų“, – įsitikinęs VAATC vadovas.

Viliasi, kad plėtros neprireiks

Dėl didelio sąvartyne šalinamo atliekų kiekio baigiama užpildyti antroji jo sekcija, tad reikalinga įrengti trečiąją. VAATC direktorius L. Andronavičius patikslino, kad atliekos pilamos pakopomis, o kaip tai daryti – buvo konsultuojamasi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais.

Šiuo metu į Kazokiškių sąvartyną per metus atkeliauja apie 230 tūkst. tonų buitinių atliekų, tačiau jų kiekis mažėja. Pabaigus statyti atliekų rūšiavimo gamyklą, biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartyną ketinama sumažinti iki 25 proc. Taip bus pailgintas sąvartyno naudojimo laikas.

„Kazokiškių sąvartyne dar yra nepradėtos pildyti trečioji, ketvirtoji ir penktoji sekcijos, dar yra pakankamai ploto plėtrai. Tačiau reikia tikėtis, kad šios sekcijos nebus pildomos sparčiai, gyventojai aktyviau rūšiuos atliekas ir kuo mažiau jų mes į bendrus konteinerius.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad