• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Atliekų deginimas: kuras pigus, o šiluma?

2014 vasario 23 d.

Senkantys ir nuolatos brangstantys iškastinio kuro resursai Lietuvą verčia eiti daugelio Vakarų Europos valstybių pramintu keliu – diegti alternatyvių energijos šaltinių gavybos technologijas. Nors ir sulaukusi nemažo miestiečių pasipriešinimo, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje prieš pusmetį skambiai atidaryta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse termofikacinė elektrinė, šilumą ir elektrą galinti gaminti ne tik iš biokuro, bet ir komunalinių atliekų. Milžiniškos investicijos ir nuožmi kova dėl vietos po saule neleidžia abejoti, kad tokių jėgainių atsiradimas, be deklaruojamos naudos gyventojams – ir pelningo verslo niša.

Koziris – mažesnės šildymo kainos

Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ į projektą „Fortum Klaipėda“ investavo apie 130 mln. eurų (maždaug 450 mln. litų). Skaičiuojama, kad investicijos turėtų atsipirkti per aštuonerius devynerius metus priklausomai nuo „Klaipėdos energijos“, kuri turi 5 proc. „Fortum Klaipėda“ akcijų, superkamos šilumos ir elektros kainos.

Termofikacinė jėgainė kaip kurą naudoja komunalines ir pramonines atliekas, biokurą – medienos drožles, gamina šilumą, kuri tiekiama Klaipėdai – elektrinė turėtų patenkinti apie 40 proc. uostamiesčio šilumos poreikio, taip pat elektros energiją, kuri parduodama nacionaliniuose tinkluose.

Per metus jėgainė užsibrėžusi pagaminti apie 140 GWh elektros ir 400 GWh šilumos energijos. Maždaug pusė termofikacinės elektrinės katilinėje sudeginamų atliekų bus surūšiuotos, dar trečdalis – pramoninės atliekos. Deklaruojama, kad atliekų deginimas, išgaunant šilumos ir elektros energiją, yra ne tik pažangus būdas spręsti ekologines problemas, bet ir galimybė sumažinti priklausymą nuo gamtinių dujų, vadinasi, pasiekti, kad gyventojams šildymo kaina būtų mažesnė ir stabilesnė.

Praneša džiugias žinias

„Fortum Klaipėda“ pranešė, kad lapkričio pabaigoje uostamiestyje įvykusiame nepriklausomų šilumos gamintojų kainų aukcione, kuriame dalyvavo 7 šilumos gamintojai, įmonės pasiūlyta kaina buvo antra pagal mažumą – 13,6 cento už kilovatvalandę. Pagal šio aukciono rezultatus šilumos tiekėjas nustatė, kiek šiluma kainuos gyventojams gruodį.

2012-ųjų paskutinį mėnesį šilumą iš nepriklausomų gamintojų esą buvo siūloma supirkti už kilovatvalandę mokant nuo 13,27 iki 17,69 cento, arba vidutiniškai 16,84 cento. Skaičiuojama, kad šį gruodį „Fortum Klaipėda“ šilumą parduos daugiau kaip 19 proc. pigiau, negu ji buvo superkama pernai. Įmonės atstovai pabrėžia, kad dėl termofikacinės elektrinės Klaipėdos šilumos ūkyje kainos krito visą jėgainės komercinės veiklos laikotarpį. Esą vasarą „Fortum Klaipėda“ šilumą pardavinėjo beveik perpus pigiau nei bazinio šilumos gamintojo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Be to, nuo komercinės veiklos pradžios elektrinė sudegino apie 58 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Nesumenkindamas atliekų deginimo technologijų pažangos, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Valdas Lukoševičius galutiniam, buitiniam šilumos vartotojui deklaruojamą finansinę naudą vis dėlto vertina skeptiškai.

Didelių pokyčių nepajautė

„Tiesioginė ekonominė tokių objektų nauda paprastiems gyventojams yra abejotina.Pirmiausia tos termofikacinės jėgainės, kurios statomos su šiandien žinomomis charakteristikomis, patenkins nedidelę dalį miesto šilumos poreikių, o šilumos energija parduodama maksimalia kaina, kokią tik leidžia reguliavimas arba Konkurencijos taryba. Pavyzdžiui, vasarą „Fortum Klaipėda“, kaip ir kiti nepriklausomi gamintojai, už kilovatvalandę šilumos prašė apie 10 centų, o kai prasidėjo šildymo sezonas, kaina šoktelėjo maždaug iki 15 centų. Tai yra kiek leidžia rinka, už tiek ir parduoda, todėl galutiniai vartotojai nelabai ir pajus akivaizdžią finansinę naudą. Jei pačios „Klaipėdos energijos“ šilumos kainos būtų pagrįstos ne dujomis, o biokuru, tokia jėgainė kaip šilumos gamintojas išvis neturėtų prasmės“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Klaipėdos energijos“ pateikti duomenys lyg ir patvirtintų eksperto nuomonę – bent jau kol kas ženklesnio kainų skirtumo miestiečiai nepajuto. Štai prasidėjus šiam šildymo sezonui, įmonės klientams šilumos kaina kas mėnesį svyruoja: nuo lapkričio brango, o nuo gruodžio vėl šiek tiek pigo. Pagal naujai patvirtintą kainą paskutinį šių metų mėnesį Klaipėdos gyventojai už kilovatvalandę turės mokėti 22,85 cento (be PVM). Palyginti su lapkričiu, nuo gruodžio įsigaliojusi šilumos kaina yra 2,85 proc. mažesnė, o palyginti su praėjusių metų paskutiniu mėnesiu – mažesnė 11,4 proc. Tačiau šį lapkritį klaipėdiečiai mokėjo 23,52 cento už kilovatvalandę (be PVM), o tai palyginti su spaliu buvo 3,66 proc. brangiau.

Galima panaudoti prasmingiau

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento V. Lukoševičiaus žodžiais, kalbant apie tokias jėgaines kaip „Fortum“, vienas svarbiausių šių objektų veiklos aspektų – šiukšlių tvarkymas ir utilizavimas: atliekų laidojimą keičia pažangesnės deginimo technologijos.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad