Senosios dzūkiškos pirkios, nusėdusios laukuose, pievose, pamiškėse, atrodo nedaloma natūralaus kraštovaizdžio dalis. Primirštus ir atgimstančius senuosius lietuviškus pavyzdžius atspindi gyvenamojo namo Druskininkuose projektas. Pagal architekto Lauryno Žakevičiaus sumanymą, modernų gyvenimą su dzūkiška praeitimi sieja ir natūraliai į aplinką integruoja senovinės pirkios siluetas.
Namas tarsi skulptūra
L. Žakevičius moderniam gyvenamajam namui pritaikė senąją lietuvišką medinę statybą, kuri, akivaizdu, lietuviams iki šiol išliko artima. Panaudotos vietinės medžiagos gyvenamąjį statinį leido kuo natūraliau įlieti į miško aplinką. Prisimindamas prieš kelerius metus kurtą projektą, architektas svarsto, kad medžiagomis buvo galima ir kontrastuoti, pavyzdžiui, panaudoti surūdijusio metalo ar plytos apdailą, kuri būtų ilgaamžiškesnė, tačiau tai taip pat būtų užkirtę kelią natūralesniam priėjimui prie miško aplinkos.
Užsakovas norėjo klasikinio dzūkiško namo, tačiau tipinė dzūkiška pirkia su mažučiais langais vargu ar būtų atitikusi šiuolaikinio žmogaus poreikius. Bendru klientų ir architekto sutarimu buvo nuspręsta išlaikyti vien dzūkiškos pirkios siluetą, aukštį. Projekto autoriaus užsibrėžtas tikslas – sukurti įspūdį, kad gyvenamasis namas būtų vientisas tarsi skulptūra su būdinga forma, be medžiagiškumo. Buvo apsispręsta visą namo apdailą sukurti vien iš maumedžio. „Vienu metu net juokavome, kad toks namo siluetas tapo dzūkiškai japoniškas. Neturėjome tikslo sukurti labai etninį namą, tiesiog norėjome, kad jis įžūliai neišsišoktų natūralioje miško aplinkoje“, – aiškina architektas.
Kuriant gyvenamojo namo projektą, buvo nuspręsta išlaikyti vien dzūkiškos pirkios siluetą
Vientiso namo silueto sprendimas išlaikytas ir projektuojant stogą – jam taip pat parinkta maumedžio lentelių apdaila. Dabar, jau praėjus keleriems metams, iš maumedžio stogo dangos galima aiškiai atskirti šiaurinę bei pietinę puses – pietuose medis daugiau išdegintas. Galima į tai žiūrėti kaip į trūkumą, tačiau namo šeimininkai, priešingai, visus natūralius namo išorės pokyčius vertina vien teigiamai.
Išsiskirianti stogo detalė – jo viršuje paliktas kyšoti namo „stuburas“. Architektas pamena, kaip su klientais juokavę, kad kiaurymės telieka kiaunėms lizdus sukti. Ši funkciškai nereikalinga, kiaura vieta virto dekoratyvia, stipriai išreikšta namo detale. Permatomas stogo viršus, žvelgiant iš kiekvieno kampo, vizualiai vis kitaip atsiskleidžia.
Architektas siekė sukurti ne atpažįstamai etninį namą, o kuo natūraliau įkomponuoti jį į natūralią miško aplinką
Panaudotas neapdirbtas medis sendamas natūraliai keičia spalvą – blykšta, išryškėja jo raštai. Architektas neabejoja, kad vieniems tokia medžio savybė patinka, kitiems – ne, tačiau klientai, manantys, kad namas turi gyventi savo gyvenimą, priims tai kaip vertybę. Medžiui nuolat judant, bręstant, jis kasmet įgauna vis kitokią išraišką, taigi vaizdas nėra statiškas. Daug privalumų suteikia ir maumedžio specifika – itin atsparus medis leidžia nenaudoti impregnantų, atsisakyti priežiūros darbų.
Viduje – daugiau kontrasto ir erdvės
Pirmame namo aukšte buvo suprojektuotas didesnis langų skaičius, nes pro juos atsiveria nuostabus pušų, miško, pievos vaizdas. Anot architekto, norint įsileisti aplinką į vidų, toks sprendimas buvo būtinas.
Namo vidaus koncepcija skiriasi nuo išorės: čia aiškiai juntamos modernaus gyvenimo apraiškos, o medžio dominavimas nėra toks akivaizdus. Viduje tvyrančią modernaus gyvenimo atmosferą labiausiai atliepia per du aukštus atsiverianti erdvė. Taigi pojūčio, kad esi ankštoje kaimo troboje, čia nerasi. Tačiau medinių dangų ir detalių taip pat netrūksta – atidengtos medinės konstrukcijų sijos, mediniai langai, grindys, dalis baldų. Viduje, priešingai nei namo išorėje, norėjosi įvesti šiek tiek kontrasto su natūraliu medžiu, todėl atsirado ir baltai dažytų medinių paviršių.
Daug kontrasto – natūralus medis ir baltai dažyti paviršiai Suprojektuotas didesnis langų skaičius. Pro juos atsiveria nuostabūs vaizdai
„Mano manymu, toks namas yra labai šiltas ir jaukus. To turbūt ir užtenka. Nes dažnai, kai žmogus nori klasikinio ar etninio dalyko, iš tiesų jis paprasčiausiai nori jaukumo. Kartais tenka aiškinti, kad namas gali būti ir moderniai jaukus, kad jaukumą galima išreikšti per medžiagiškumą“, – sako L. Žakevičius.
Gyvenamojo namo teritorijos sprendimai nepareikalavo didelių pastangų – ją iš dalies kūrė pati natūrali miško aplinka, į kurią namas įsikomponavo tarsi salelė. Todėl namo prieigas buvo nuspręsta minimaliai sukultūrinti. Akmens plytelių, akmenukų ir medinės terasos dangos išdėstytos viename lygmenyje – šiuo sprendimu sukurtas įspūdis, kad sukultūrinta lauko dalis natūraliai pereina į miškingą kraštovaizdį. Keletas vietinių augalų įsiliejo į laukinę florą, varpiniai augalai – į natūralią pievą. Vienas šiuolaikinės sodininkystės akcentų – daržą atstojančios pakeltos lysvės, sukonstruotos iš medinio rėmo. Tai pačių šeimininkų indėlis į bendrą architektūrinį ansamblį.
