Top Baneris

Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės: profesinės veiklos valdymas ir visuomenės dalyvavimas

2016 spalio 2 d.
Pasidalykite straipsniu

Pasaulinę architektūros dieną Lietuvos architektų rūmai (LAR) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas kviečia švęsti konstruktyviais pokalbiais apie architektūros kokybę. Kaip tik tam bus skirta spalio 3 dieną vyksianti tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“.

Renginys Vilniuje, Kalvarijų g. 1, vyks vieną dieną, pranešimai ir diskusijos suskirstyti į keturias sesijas. Ketvirtojoje sesijoje, skirtoje profesinės veiklos valdymo ir visuomenės dalyvavimo problematikai, suplanuoti architektės Eglės Januškienės, prof. Mariaus Šaliamoro (VDA, Architektūros katedra), hum. m. dr. Rasos Bertašiūtės (KTU Architektūros ir statybos institutas), doc. dr. Giedrės Godienės ir urbanistės Elenos Archipovaitės pranešimai ir diskusijos.

Eglė Januškienė, „Projektavimo valdymo įtaka architektūros kokybei“

Eglė Januškienė

Eglė Januškienė

Šių metų balandžio mėnesį Vyriausybei buvo pateiktas Architektūros įstatymo projektas. Priimtas įstatymas įteisintų architektūros kokybės kriterijus, sukurtų sąlygas architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų konkursų rengimui geriausiai architektūrinei idėjai parinkti. Tai būtų svarbus žingsnis į priekį, siekiant ne tik parengti projektą, skirtą statinio statybai įteisinti, bet ir sukurti pastatą, kuris įtvirtintų esmines architektūros kokybę reglamentuojančias nuostatas.

Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, statinio projektavimo tikslas – parengti statinio projektą, kuriame būtų pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kurio sudėtis atitiktų normatyvinių dokumentų nustatytą sudėtį. Tačiau būtent statinio projekte išreiškiama statinio idėja, sukuriama architektūrinė išraiška. Tai viena pirmųjų ir svarbiausių statybos proceso dalių, darančių įtaką architektūros kokybei. Parengtas statinio projektas yra projektavimo veiklos rezultatas, todėl siekiant kokybės būtina atsižvelgti į projektavimą kaip procesą bei įvertinti projekto valdymo svarbą efektyviai projekto baigčiai.

Šio pranešimo tikslas – iškelti problemas, susijusias su projekto valdymu ir jo įtaka architektūros kokybei, pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus. Projektuotojas, siekdamas įgyvendinti statytojo ar užsakovo iškeltus reikalavimus, prisiima projekto valdymo riziką, tačiau dažnai dėl netinkamų veiksnių projektavimas tampa komplikuotas, labiausiai nukenčiant statinio architektūrai. Pranešime iškeliamos dvi pagrindinės problemos, susijusios su projekto valdymu:

Laikas. Lietuvoje nuolat siekiama supaprastinti statybų procesus, sutrumpinti statybų terminus, o kartu ir projekto įgyvendinimo laiką. Visuomenėje keliamos problemos, kad Lietuvoje kyla daug statybos procesą ilginančių kliūčių. Dėl šių priežasčių projektuotojas taip pat dažnai yra spaudžiamas projektą parengti per kuo trumpesnį terminą, todėl nespėjama tinkamai išspręsti pastato architektūros ir užtikrinti idėjų įgyvendinimą. Teigiama, kad laikas – vienas iš esminių veiksnių, darančių įtaką galutiniam projekto rezultatui, taip pat ir architektūros kokybei. Nors projektavimo procesas yra nuodugniai aprašytas teisės aktuose, ir dalies iš jų terminai yra reglamentuoti, tačiau projekto rengimo terminai paliekami vidiniam projektuotojo ir užsakovo susitarimui.

Projektavimas kartu su ranga. Pagal LR valstybės kontrolės atliktą statybos darbų pirkimų apžvalgą, statybos darbų pirkimas pagal parengtą projektą pripažįstamas kaip ilgiausiai trunkantis projekto įgyvendinimo metodas, todėl, siekiant sutrumpinti terminus, dažniau taikomas statybos darbų pirkimo su projektavimo paslaugomis metodas. Tačiau šiuo atveju statybų rangovas tampa projektuotojo užsakovu ir taip įgyja svarų žodį rengiant projektą. Laimėjęs konkursą pagal mažiausią kainą, rangovas daro įtaką projektuotojui, siekdamas pigesnės statybos, todėl dažnu atveju projektas statybos teisinių dokumentų keliamus reikalavimus atitinka minimaliai. Taip pat šiuo aspektu keliama problema dėl per mažo architekto vaidmens santykiuose su statytoju ir rangovu – statybos dalyviais.

Pranešime apžvelgiami skirtingi veiksniai, kurie daro poveikį projekto valdymui, o kartu lemia ir architektūros kokybę. Projekto valdymo teisinis reguliavimas lyginamas su užsienio patirtimi siekiant projektavimo valdymo ir architektūros kokybės. Atliekami empiriniai tyrimai apklausiant architektų bendruomenę, papildantys iškeltas problemas, sudaromas koncepcinis jų spendimo modelis. Apklausa įvertinamos projekto valdymo problemos, kiek, architektų nuomone, architektūros kokybę gali paveikti projektavimo procesas, su kokiomis problemomis susiduriama. Pranešime bus pateikti galimi jų sprendimo būdai.

Marius Šaliamoras, „Architektūros kokybės lygis ir projektavimo rizikų valdymas“

Projektavimo darbų kaina netiesiogiai veikia projekto (vėliau realizuoto objekto) kokybę. Galima teigti, kad yra optimali objekto realizavimo ir jo projektavimo kainos santykio kreivė, kurios parametrų laikantis pasiekiama reikiama projekto kokybė. Geras ir kokybiškas projektas sutaupo iki 30 proc. statybos kaštų.

Labai išskirtinių ar rizikingų objektų projektavimo darbų kaina gali būti didesnė už optimalią. Kai kaina yra mažesnė už optimalią, didėja rizika nesuprojektuoti objekto (projektuotojo bankrotas), pateikti žemos kokybės ar ne visos apimties projektą. Investuotojas turi gerai suprasti ir įvertinti projektavimo procesui skirtų lėšų mažinimo riziką ir poveikį visam objekto atsiradimo procesui.

Rasa Bertašiūtė, „Mažų žingsnelių programa arba kasdienybės architektūra“

Rasa Bertašiūtė

Rasa Bertašiūtė

Mūsų miestų ir miestelių įvaizdį/vaizdą, jaukumą, patrauklumą, grožį daugiausia kuria kasdienybės architektūra (ją galima pavadinti buitinės gyvenamosios aplinkos estetika). Tai eiliniai, paprasti, praktiški, dažniausiai paveldėti arba nebrangiai pirkti pastatai, kurie su žmogaus amžiumi nuolat keičiami: gerinami, taisomi, lopomi, perdirbami, prilipdomi nauji dariniai… kaip kasdieniai rūbai. Mažai kam rūpi, kaip jie atrodo iš šalies: įvairiaspalvės sienos (kelių savininkų skirtingomis spalvomis dažyti), skirtingų medžiagų, dydžių ir sudalijimų langai (vienoje sienoje), durys, išduodančios kiekvieno savininko individualumą, originalūs ir „modernūs“ namų patobulinimai bei dar daug kitų architektūrinės raiškos dalykų rodo ne tik visuomenės ekonominį pajėgumą (nuolat teigiama, kad tai iš vargo ir nepritekliaus), bet ir išprusimą, estetinį skonį, bendrąją kultūrą, o kartu verčia susimąstyti ir suabejoti, ar Lietuvoje iš viso dar esama architektų…

Architektai paprastai nenori jų matyti ir apie juos kalbėti – ką bepadarysi iš senų sulopytų kasdienių rūbų? Tačiau, švedų apskaičiavimu, senų pastatų rekonstrukcijos sudaro apie 80 proc. visų privačiose valdose vykdomų statybos darbų. Lietuvoje tas nuošimtis gal kiek kitoks, bet negalima nepastebėti, kad šis procesas paliktas visiškai saviveiklai ir savieigai.

Kaimyninėse šalyse jį jau bandoma sureguliuoti, tačiau ne tik įstatymais (pavyzdžiui, draudžiančiais fasadą dažyti skirtingomis spalvomis, sudėti skirtingų pavidalų langus), nuobaudomis ir reglamentais (kaip pas mus įprasta), o draugišku, demokratišku būdu. Aktyviai kuriamos inovatyvios visuomenės informavimo, švietimo sistemos, mokymo ir lavinimo centrai, kuriuose talkina įvairių profesijų specialistai. Gyventojai gali kreiptis ir gauti praktinių patarimų įvairiais klausimais: kaip spręsti technines namo eksploatavimo, šiltinimo problemas, kokias naudoti medžiagas, kaip gražiai, patogiai ir teisingai pertvarkyti ar praplėsti savo būstą, kur susirasti gerus meistrus ir kt.

Be konsultacijų, namų savininkams siūlomi praktiniai užsiėmimai, kuriuose mokoma suprasti senų pastatų vertes, patiems atlikti nesudėtingus priežiūros ir tvarkytos darbus. Nederėtų nutylėti finansinio mechanizmo, valstybės ar savivaldybių teikiamos kad ir nedidelės, bet kryptingos paramos: gatvės fasadui sutvarkyti, durims, langams atnaujinti, sienai perdažyti ar miestui/miesteliui būdingų architektūrinių detalėms – vartams, tvoroms – atkurti. Varomoji aplinkos kokybės gerinimo jėga – žinios ir entuziazmas (viena be kita neduoda teigiamo rezultato). Specialistų pastebėjimu, visuomenės architektūrinio išprusimo poslinkiai nėra staigūs, pokyčiai vyksta lėtai, bet jie akivaizdūs. Ir tai matoma vaikštant jaukiomis miestų ir miestelių gatvėmis…

Kryptinga ir draugiška mažų žingsnelių programa, suburianti specialistus ir gyventojus/visuomenę bendram tikslui (sveikai, patogiai, gražiai gyventi), padėtų ir tarpusavyje susišnekėti, ir pagerinti gyvenamosios aplinkos, architektūros kokybę.

Vykdant EEE Norvegų projektą, Lietuvos liaudies buities muziejuje atkurti ir restauruoti Aristavėlės dvaro rūmai, įkurtas Medinio architektūros paveldo tyrimų ir mokymo centras. Vadovaudamiesi užsienio šalių pavyzdžiu ir gerąja patirtimi, kuriame bendradarbiavimo, informacijos keitimosi lauką, į kurį kviečiame įvairius specialistus, gyventojus ir ypač architektus.

Giedrė Godienė, Elena Archipovaitė, „Žingsniai socialiai atsakingo planavimo link: Biržų viešųjų erdvių vizijos kūrybinių dirbtuvių atvejis“

Giedrė Godienė

Giedrė Godienė

Šiandien miestai turi pasitikti ne tik politinių santvarkų, ekonominių sąlygų kaitos, bet ir globalizacijos, progresuojančių technologijų, augančio informacijos srauto sukeltus vystymosi slenksčius. Demokratėjančiame, informuotame, komunikabiliame, dėl interesų įtampos pulsuojančiame dabarties visuomeniniame lauke, kiekvienoje fizinėje erdvėje nuolat kinta ir mainosi socialinių aktorių žemėlapis (aktyvios visuomeninės grupės, organizacijos, tinklai, judėjimai, asmenys, jų veiklos ir kt.). Dar daugiau – kinta įvairių visuomenės grupių gyvenimo kokybės standartų suvokimas, poreikiai ir elgsena. Randasi pozityvus ir destruktyvus aktyvizmas, savanorystė ir žinios, kaip ginti savo teises.

Išsivažinėjančioje, tačiau Europos Sąjungoje esančioje ir tarptautinius susitarimus ratifikavusioje, pilietiškumo ir bendruomeniškumo svarbą deklaruojančioje Lietuvoje politiškai ir iš dalies teisiškai nekorektiška būtų teigti, kad žmonėms neužtikrinama bent kokia nors galimybė paveikti su viešąja infrastruktūra ir gyvenamąja aplinka susijusius sprendimus.

Elena Archipovaitė

Elena Archipovaitė

Ar valstybė, viešasis sektorius ir pats architektų cechas yra pasiruošę šį procesą vykdyti ne formaliai, o realiai? Kaip veiksmingai reaguoti į aktyvių, besidominčių ir gerai informuotų individų ir bendruomenių norą prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos kūrimo? Kaip įmanoma visiems kartu konstruktyviai diskutuoti, įsiklausyti ir išgirsti vienas kito patirtį, oraus susitarimo būdu priimti sprendimus ir operatyviai sutartinai veikti? Ar tam turime tinkamų įgūdžių, metodų, ar skiriame pakankamai laiko ir kitų išteklių?

Pranešime bus metodiškai pristatytas Biržų viešųjų erdvių vizijos kūrybinių dirbtuvių kaip socialiai atsakingo planavimo pavyzdys. Akcentuojama taikyta originali ir tikslinga vietos interesus bei socialinį kontekstą atitinkanti plačiosios visuomenės įsitraukimo ir edukacijos strategija, kurios pagrindinis tikslas – kurti ir moderuoti idėjų generavimo procesą siekiant užtikrinti lygiavertį skaidrų, konstruktyvų ir atvirą administracijos, bendruomenės ir profesionalų bendradarbiavimą, remiantis aktyvaus įvairiapusiško informavimo, pozityvaus dialogo, geranoriško konsultavimosi, bendro sprendimų priėmimo ir bendros tarpusavio kūrybos priemonėmis. Numatoma nagrinėti proceso dizainą (komandos sudėtį, etapus, metodus, apimtį, kanalus, laiką), patirtis, pamokas ir įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei, bendruomeniniams ryšiams.

Konferencijos organizatoriai

Lietuvos architektų rūmai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas

architekturos kokybe remejai 2

Partneriai

Lietuvos architektų sąjunga, KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedra, VDA Vilniaus fakulteto Architektūros katedra ir Aukštųjų studijų fakultetas, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, VDU Menų fakulteto Menotyros katedra.

Rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, UAB „Ryterna modul“

architekturos_kokybe_remejai_1

Informaciniai partneriai

Portalas SA.lt ir žurnalas „Statyba ir architektūra“

Konferencijos „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“ pranešimų tezės iki pat spalio 3-iosios bus pristatomi portale SA.lt.

Taip pat skaitykite:

Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video