Blog

Architektūros kokybė: apie tikslus ir priemones

Pasaulinę architektūros dieną Lietuvos architektų rūmai (LAR) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas kviečia švęsti konstruktyviais pokalbiais apie architektūros kokybę. Kaip tik tam bus skirta spalio 3 dieną vyksianti tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“.

Architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtos bei miesto landšafto paisymas, pagarba valstybiniam ir privačiam paveldui yra pripažinti viešojo intereso klausimu. Jo užtikrinimas – ir viena valstybės prievolių. Deja, šiuo metu taikomos priemonės negarantuoja aukštos architektūros kokybės. Ar galima, ir jei galima, tai kaip, jas tobulinti? Kokį vaidmenį šios problemos lauke atlieka architektai, jų profesinė savivalda?

Nagrinėjant architektūros kokybės užtikrinimo priemones, svarbu įvardyti aktualiausias problemas, kritiškai įvertinti egzistuojančias architektūros kokybės užtikrinimo priemones, išryškinti jų pranašumus, (ne)pasiteisinusią patirtį, pasvarstyti apie galimas alternatyvas – kokios priemonės ir procedūros galėtų stiprinti šalies architektūros kokybę.

d_baksiene_250

Daiva Bakšienė

„Prieš dvejus metus surengtoje konferencijoje aptarėme, kas yra architektūros kokybė, šiemet diskutuosime, kaip ją pasiekti“, – tai maksimaliai trumpas LAR pirmininkės Daivos Bakšienės suformuluotos konferencijos anonsas, skirtas girdintiems apie šią rūmų iniciatyvą pirmąkart.

Kalbant plačiau galima prisiminti 2014 metais vykusios mokslinės konferencijos „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“ rezoliuciją. Čia buvo pabrėžta, kad teisės aktuose nustatant bet kokias architektūros kokybės užtikrinimo priemones privaloma garantuoti autoriaus, statytojo ir visuomenės interesų balansą, o nustatomus reikalavimus turi aptarti architektūros praktikų, mokslininkų ir kitų šios srities profesionalų bendruomenė. Šiųmetė konferencija turėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.

„Architektūros kokybė kiekvienoje situacijoje reikalauja kitokių, kartais net priešingų sprendimų, skirtingų išraiškos priemonių, – komentavo šių konferencijų iniciatorė ir organizacinių komitetų narė D. Bakšienė. – Vadinasi, iš anksto negalime griežtai pasakyti, kas yra kokybiška, atitinkamai, architektūrai keliami reikalavimai negali būti nei labai konkretūs, nei baigtiniai. Spręsti, koks sprendimas konkrečioje vietoje, esant tam tikriems poreikiams, kontekstui, yra kokybiškas, gali visus duomenis surinkęs ir įvertinęs specialistas. Taigi, jei ir galime iš anksto apibrėžti reikalavimus architektūrai, tai tik kaip tam tikras gaires, kriterijus siūlomiems sprendimams nagrinėti. Vis tik, jei kelti tiesioginius reikalavimus yra netikslinga ir gal net ydinga, tai turi būti tam tikri kiti mechanizmai, užtikrinantys visuomenei reikšmingos architektų kuriamos aplinkos kokybę.

Viena iš tokių priemonių – architektūriniai konkursai. Turime turėti aiškią viziją, kaip jie galėtų būti vykdomi, kokią vietą juose turėtų turėti statytojo interesai ir kokiu būdu juos būtų įmanoma suderinti su kitais realiai egzistuojančiais visuomenės interesais, kad galutiniu rezultatu džiaugtųsi visi, o ne kuri nors viena pusė, kad sumažėtų didelių klaidų tikimybė.

Visuomenės dalyvavimas nustatant būsimų kuriamos aplinkos naudotojų poreikius – tai pat svarbi priemonė užtikrinant funkcinius, socialinius ir kitus architektūrai keliamus uždavinius. Visgi šiuo metu taikomos visuomenės įtraukimo priemonės nėra efetyvios, trūksta įsivaizdavimo, kaip jos turėtų būti vykdomos, kad visuomenės poreikiai būtų išgirsti, tačiau kartu nebūtų stabdomi jai ne mažiau reikšmingi plėtros procesai bei architektūros raida. Nesant aiškios metodikos, visuomenės įtraukimo apskritai imama vengti, taip iššaukiant tik dar didesnius ginčus bei nė vienai pusei nenaudingus teisinius konfliktus.

Tas pat ir dėl ekspertinio vertinimo – jei iš anksto nežinoma, kokiu būdu sudaroma komisija, kokiais būdais ir kokiais kriterijais remiantis vertinami siūlomi sprendiniai, tai atsiranda daug šališkumo, subjektyvumo ir galų gale kaltinimų korupcija, net jei jos nėra nė užuomazgų.

Pasitikėjimas šiomis ir kitomis architektūros kokybę užtikrinančiomis priemonėmis – svarbi prielaida architektūros kokybei pasiekti. Apie tai, kokias priemones reikėtų taikyti ir kaip pasitikėjimą jomis didinti, ir kviečiame diskutuoti.“

LAR pirmininkės nuomone, dėl to, kad šiandieniuose teisės aktuose nerandama vertinimo atspirčių bei architektūros kokybei užtikrinti reikalingų įrankių, pralošia visos pusės. Tokia padėtis pirmiausia diskredituoja architektūros kūrėjus, kelia abejonių jų kvalifikacija, stabdo architektūros kokybės augimą. Tačiau visų svarbiausia – kad taip kuriama aplinka, kurioje gyvena mūsų visuomenė, kuria reprezentuojame save ir savo šalį, ir kurią paveldės ateinančios kartos, prieš kurias privalome jausti atsakomybę.

Konferencijoje bus siūloma diskutuoti tokiomis temomis:

– architektūros ekspertinis vertinimas;
– architektūriniai konkursai ir kvalifikacija;
– kraštovaizdžio formavimas planuojant teritorijas;
– profesinės veiklos valdymas ir visuomenės dalyvavimas;
– kiti architektūros kokybei užtikrinti svarbūs klausimai.

Konferencijos organizatoriai

Lietuvos architektų rūmai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas

architekturos_kokybe_remejai_2

Partneriai

Lietuvos architektų sąjunga, KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedra, VDA Vilniaus fakulteto Architektūros katedra ir Aukštųjų studijų fakultetas, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, VDU Menų fakulteto Menotyros katedra.

Informaciniai partneriai

Portalas SA.lt ir žurnalas „Statyba ir architektūra“

Rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, UAB „Ryterna modul“

architekturos_kokybe_remejai_1

Mokslinis komitetas

Vytautas Petrušonis, doc. dr. (VGTU, komiteto pirmininkas)
Darius Linartas, doc. dr. (VGTU)
Tomas Grunskis, doc. dr. (VGTU, VDA)
Romualdas Kučinskas, doc. (VDA)
Kęstutis Zaleckis, prof. dr. (KTU)
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, doc. dr. (VU)
Jūratė Tutlytė, doc. dr. (VDU)
Vaidotas Kuliešius (LAR)
Vytautas Biekša (LAS)

Organizacinis komitetas

Daiva Bakšienė (LAR, VU)
Liutauras Nekrošius, doc. dr. (VGTU)
Aida Štelbienė (LAR)

Konferencijos „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“ pranešimų tezės iki pat spalio 3-iosios bus pristatomi portale SA.lt.

Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.