• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Architektūrinio BIM projektavimo sunkiasvoris

2014 vasario 10 d.

Šiuolaikinio statybų valdymo srityje informacinio pastato modeliavimo (BIM) technologijų taikymas tapo neatsiejama architektūrinio, konstruktyvinio ar inžinerinio projektavimo kultūros dalimi. Projektuojant pagal BIM technologiją kuriamas virtualus projektuojamo statinio modelis, kurį sistema pritaiko įvairiems brėžiniams, skaičiavimams, dokumentacijai rengti ar statybų eigai valdyti. Nors daugelis įvairių sričių projektuotojų vis dar neatsisako dvimačio brėžinio ir skaičiuotuvo, teigdami, kad žmogiškasis faktorius yra lemiamas atliekant tikslų projekto dokumentacijos parengimą, skaičiavimus, besiplečiančios statybų apimtys, investuotojų reikalavimai ir siekiai vis dažniau net didžiausius BIM skeptikus verčia persiorientuoti į projektavimą, paremtą virtualaus pastato modeliavimu.

Informacinio pastato modeliavimo, arba BIM (ang. Building information modeling), sąvoka pasaulyje įtvirtinta tik praėjusio amžiaus pabaigoje. BIM technologija pamažu pradėta plėtoti atsiradus virtualaus braižymo sistemoms (CAD – Computer Aided Design). Architektams, konstruktoriams ar inžinieriams visame pasaulyje kuriamos specializuotos atskiros BIM tipo programos, atitinkančios skirtingų disciplinų projektuotojų poreikius, tačiau sklandžiai derančios tarpusavyje.

Iš labiausiai ir sparčiausiai plėtojamų BIM technologijos sričių yra architektūrinis BIM projektavimas. Dabartinėje pasaulio architektūrinio projektavimo programinės įrangos rinkoje galima rasti įvairių produktų, tačiau tik keletas gamintojų gali pristatyti brandžias ir rinkoje įtvirtintas sistemas, kurios jau ne vieną dešimtį metų užtikrintai skinasi kelią ir buria gausius vartotojų būrius architektūrinio projektavimo srityje. Būtina pastebėti, kad skirtinguose pasaulio kontinentuose programinės įrangos kūrėjų rinkos pasiskirstymas gana skiriasi, greičiausiai dėl nevienodos projektavimo standartų tradicijos. Kadangi lietuviškos projektavimo tradicijos glaudžiai susijusios ir yra plėtojamos remiantis Europos patirtimi, tad čia kuriama ir įtvirtinta programinė įranga turėtų būti ypač aktuali.

Pirmoji architektūrinė BIM projektavimo technologija

Vienas žinomiausių architektūrinės BIM sistemos kūrėjų yra vengrų kompanija GRAPHISOFT, įkurta dar 1982 metais. Ji pirmoji pasaulyje 1984-aisiais išleido architektūrinio trimačio virtualaus pastato projektavimo programinę įrangą „ArchiCAD“. Nuo to laiko šis produktas užima lyderio pozicijas architektūrinio projektavimo srityje ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Nuo pat pradžių ši programa buvo orientuota į architektus ir yra kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su architektais, tad „ArchiCAD“ pirmoji atliko ne dvimačio braižymo, bet architektūrinio projektavimo funkciją, paremtą parametrinių objektų modeliavimu. Jau tada „ArchiCAD“ turėjo grafinę vartotojo sąsają (tuometės CAD programos veikė tik DOS aplinkoje) ir veikė „Macintosh“ platformoje, o vėliau buvo pritaikyta ir „Windows“ aplinkai. Visi pirminiai projektavimo principai išliko iki šių dienų, o „ArchiCAD“ suformuotą projektavimo koncepciją perėmė ir daugelis konkurentų.

„ArchiCAD“ tarp profesionalių ir pradedančiųjų vartotojų garsėja kaip lengvai perprantama ir greitai išmokstama programinė įranga su vartotojui draugiška aplinka. Čia projekto modeliavimas ir projektavimo procesų valdymas atliekamas remiantis aiškiai suprantamomis grafinėmis nuorodomis bei parametriniu valdymu.

GRAPHISOFT statistika skelbia, kad besimokantieji „ArchiCAD“ savarankiškai dirbti pradeda jau po 50 valandų savarankiško mokymosi. Lietuvoje įsikūrusio „ArchiCAD“ mokymų centro pastebėjimu, „ArchiCAD“ programą nesunkiai perpranta ne tik profesionalūs architektai, bet ir smalsūs kitų sričių atstovai: vadybininkai, dailininkai, istorikai… GRAPHISOFT taikoma atvira edukacinė politika studentams, dėstytojams ir mokymo įstaigoms suteikia galimybę programinę įrangą įsigyti visiškai nemokamai, legaliai ir be jokių funkcinių apribojimų. Šios iniciatyvos paskatintos, „ArchiCAD“ kaip pagrindinę dėstomą kompiuterinio projektavimo programinę įrangą pasirinko jau kelios Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios architektus ir interjero dizainerius.

OPEN BIM

Dirbant su didelės apimties projektais, neretai susiduriama su architektų komandos darbo koordinavimo sunkumais. Dažnai patiriami laiko nuostoliai, kai atskirų komandos narių darbas turi būti sujungiamas į vieną darnią visumą. Šioms problemoms spręsti „ArchiCAD“ turi technologiją TEAMWORK, skirtą komandiniam darbui – ji puikiai veikia net ir itin dideliuose projektuose. Dėl TEAMWORK funkcijos architektų komandos nariai gali realiu laiku dirbti su vienu modeliu ir vidiniame tinkle, ir nuotoliniu būdu būdami kitame pasaulio krašte. Technologija „BIM Server“ leidžia perkelti projektavimo pakeitimus tarp komandos narių itin mažais duomenų kiekiais, tad darbas vyksta itin sklandžiai.

GRAPHISOFT gali didžiuotis sėkmingai taikanti ir tobulinanti atvirojo tarpdisciplininio bendradarbiavimo (Open Collaboration) technologijas, paremtas IFC duomenų formatu.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad