Blog

Ar Žvėrynui gresia Perkūnkiemio likimas?

„Facebook.com“ nuotr.

Šiaurinės Žvėryno dalies gyventojai vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl pokyčių savo rajone. Savo rajoną ironiškai vadindami „Žvėrkūnkiemiu“, šiuo metu jie labiausiai nerimauja dėl nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Rewo“ planų šiemet pradėti 330 butų statybas Paribio gatvėje.

Didžiausias gyventojų nepasitenkinimas pastebimas socialiniuose tinkluose. Šiomis dienomis „Facebook“ buvo išleistas trijų serijų serialas „Demaskuok Žvėrkūnkiemį“. Per keturias dienas šiuos epizodus žmonės peržiūrėjo beveik 20 tūkst. kartų.

Paribio gatvę jungiančios Miglos gatvės gyventojų asociacijos vadovė Ieva Dzedulionienė teigia, jog ši Žvėryno dalis patiria spartų gyventojų tankėjimą, o savivaldybė, anot moters, nusiplauna nuo kylančių problemų sprendimo.

„Nepaisant gyventojų tankėjimo, per pastaruosius kelerius metus čia nebuvo pastatyta nei viena mokykla ar darželis. Šis procesas rajono gyventojams atneša daug problemų: automobilių parkavimas, transporto spūstys, didėjanti oro tarša, o elektros ir nuotekų tinklai patiria nuolatines perkrovas.

Pastebime tendenciją, jog šioje rajono dalyje nekilnojamojo turto vystytojai nuperka privatų namą ir iš karto jo vietoje stato daugiabutį. Viskas yra daroma ne per detalaus plano keitimą, o per atskirų mažų sklypų koregavimą, kam nėra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.
Problema tame, kad į gyventojų klausimus atsako ne savivaldybė, o vystytojų samdyti advokatai. Jeigu tik neprieštarauja įstatymui, tai visi mūsų pasiūlymai atmetami skambiais žodžiais – esą miesto politika yra tankinti rajonus.

Taip pat skaitykite:

Daugiau butų ir ofisų, mažiau kultūros: kas lauktų tokio Vilniaus?

Miestas turi būti gyvas organizmas ir jis turi keistis. Suprantame, kad ir mūsų rajonas keisis ir nebus toks, koks buvo, bet viskas turi būti daroma nuosekliai ir logiškai, o ne tik didinant gyventojų skaičių ir dėl to atsiradusias problemas paliekant spręsti patiems gyventojams. Pirmiausia reikia derinti infrastruktūrą, o tik tada statyti, nes vystytojas, skambiai pristatęs projektą, dažniausiai tik patvarko šaligatvį ir pastatęs objektą, nusiplauna.

Gyventojams tikrai būtų geriau, jeigu Paribio g. 12 būtų išlikusios menininkų dirbtuvės. Ta vieta yra unikali, mums būtų daug paprasčiau, jeigu ten liktų menininkai. Ten daug ką galima padaryti, bet tai privatus objektas ir žmogus su savo nuosavybe daro, ką nori“, – dėstė I. Dzedulionienė.

Moteris pateikė žemėlapį, kuriame, pasak jos, pažymėti pastarųjų metų rengiami ir koreguojami architektūriniai projektai. Jos teigimu, šioje Žvėryno dalyje ir taip maži atstumai tarp namų, o naujos statybos, jos nuomone, situaciją gali tik pabloginti.

Perkūnkiemis

Liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis (S.Žiūros nuotr.)

Portalas SA.lt susisiekė su vyriausiuoju Vilniaus architektu Mindaugu Pakalniu ir paprašė pakomentuoti gyventojų keliamas problemas. Tiesa, architektas šią miesto dalį nenoriai vadina Žvėrynu, nepaisant to, jog ši teritorija priklauso Žvėryno seniūnijai.

„Ši miesto dalis turėtų būti vadinama Sultoniškėmis. Pažvelgus į lenkiškus žemėlapius, visur yra naudojamas toks pavadinimas ir netgi pirmajame lietuviškame žemėlapyje 1940 m. Šis pavadinimas greičiausiai kilo, kai čia buvo įsikūrę totoriai ir jų vadas čia pasistatė palapinę.

Po Antrojo pasaulinio karo čia pradėjo kurtis pramoninis rajonas ir tuomet jis buvo Žvėryno pakraštyje. Vėliau pramonės įmonės pradėjo iš ten keltis.

Labai džiugu, kad ši teritorija atsinaujina ir atsiranda miesto centrui būdingos funkcijos – vienoje vietoje gali dirbti, pramogauti ir grįžti namo. Dabar turime pastatytą pramogų centrą, geros kokybės biurų rajoną ir šalia esantį gyvenąmąjį kvartalą. Be to, šalia yra greitojo viešojo transporto linija. Formuojasi miestietiško gyvenimo būdo kvartalas ir manau, kad jis formuojasi visai neblogai“, – teigė M. Pakalnis.

Anot jo, savivaldybė šioje miesto dalyje konversiją planavo dar 2004 metais ir pradžią didiesiems pokyčiams davė iškilęs „Panoramos“ prekybos ir pramogų centras.

M. Pakalnis pripažino, kad šioje Vilniaus dalyje yra infrastruktūros problemų, tačiau jos, anot architekto, laikinos ir atsiradusios dėl ilgai lauktų permainų. Jis nepritarė gyventojų skleidžiamam ironiškui pavadinimui „Žvėrkūnkiemis“.

„Gyventojų koncentracija ir viešųjų erdvių artumas, želdyno artumas, užstatymo rodikliai, kurie galimi, toli gražu neprilygsta urbanistiniam chaosui, kurį paskatino Perkunkiemyje patvirtintas detalusis planas. Šioje vietoje mes turime ženkliai humaniškesnius rodiklius.

Kad savivaldybė negali paversti visų gatvių spindinčiais prospektais, tai yra natūralu ir suprantama. Atrodo, kad Paribio gatvei laikas yra atėjęs ir mes turėtumėme svarstyti tos gatvės kompleksinį rekonstrukcijos projektą.

Dabar ji yra tvarkoma su tais konkrečiais projektais. Tai yra vystytojų prisidėjimas prie miesto infrastruktūros gerinimo ir su Paribio g. 12 projektu taip pat bus pataisyta šios gatvės dalis. Tačiau sprendiniai, kuriuos siūlo vystytojas, nėra tokie kokybiški, kad mes galėtumėme jiems pritarti. Dar diskutuosime su jais ir siūlysime tobulinti projektą“, – kalbėjo architektas.

Mindaugas Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis

M. Pakalnis turėjo paaiškinimą gyventojams, kurie su nerimu pasitinka pokyčius šiame rajone ir įžvelgia savivaldybės atsakomybės trūkumą.
„Dėl infrastruktūros šioje vietoje yra atsakingos tinklus eksploatuojančios įmonės, kurios privalo užtikrinti, kad nuotekos neplauktų atgal ir kad nekristų vandens slėgis. Mano supratimu, šioje vietoje didelių problemų nėra, o jeigu kažkokių problemų yra, gyventojams reikėtų jas aiškintis su atsakingomis įmonėmis.

 

Mokyklų ir darželių šioje vietoje turime norminiais atstumais. Manome, jog yra geriau praplėsti esamą mokyklą ar darželį, negu statyti naują. Tai miestiečių pinigų panaudojimo prasme yra kur kas efektyviau, negu statyti naujas mokyklas ir tiesti naujas gatves. Šioje vietoje mes naudojame jau sukurtą infrastruktūrą ir remiantis Vakarų miestų praktika, tai yra pats tvariausias plėtros būdas. Ačiū Dievui, kad mes irgi pasukome į tuo keliu – panaudojant turimus resursus, o ne kuriant naujus „perkūnkiemius“.

Akivaizdu, kad šioje miesto dalyje vyksta sisteminiai pokyčiai, šio rajono investicinis patrauklumas yra labai didelis ir patvirtinę naująjį bendrąjį planą, mes planuojame peržiūrėti sisteminius šio rajono pokyčius bei įvertinti papildomo užstatymo galimybes irkonversijos potencialą“, – teigė M. Pakalnis.

Jis pridūrė, jog savivaldybė jau praėjusiais metais turėjo patvirtinti bendrąjį planą, tačiau, anot M. Pakalnio, tam sutrukdė biuroktainiai procesai, dėl ko miesto planuotojai negalėjo imtis spręsti Žvėryno detaliojo plano problemų.

Parašykite komentarą


Komentarai

  1. Gėda Pakalniui ir laikas trauktis

  2. „Demaskuok Žvėrkūnkiemį“ serialią rasite Šiaurinio Žvėryno grupėje: https://www.facebook.com/groups/1151031305100771/