Šiauriniame Žvėryne, kadaise miesto ribą žymėjusioje Paribio gatvėje, vietoje seno popieriaus fabriko, jau šiemet planuojama pradėti daugiabučių statybas. Gyventojai sako nesantys prieš miesto plėtrą, tačiau tvirtina, jog Vilniaus savivaldybė nesprendžia esminių infrastruktūros problemų ir palieka jas aiškintis su nekilnojamojo turto vystytojais. Tačiau užsukus į planuojamo griauti Paribio g. 12 pastatą ima ryškėti ir daugiau sostinės problemų – ne tik miesto planavimo, bet ir kultūrinių.
Su aliuzija į liūdnai pagarsėjusį Perkūnkiemio rajoną, „Žvėrkūnkiemiu“ pravardžiuojamoje Žvėryno dalyje ketinama nugriauti seną fabriką, o jo vietoje NT plėtros bendrovė „Rewo“ planuoja pastatyti tris daugiabučius ir įrengti komercines patalpas. Čia turėtų atsirasti 330 naujų butų.
Sostinės kūrybininkai – panikoje
Sovietmetį menančio fabriko patalpose jau bent dešimt metų verda kultūrinis gyvenimas. Naudodamiesi žemomis patalpų nuomos kainomis, jaunimas susispietė po seno fabriko stogu ir įkūrė daugybę kūrybinių dirbtuvių. Per tą dešimtetį čia atsirado kelios muzikos įrašų studijos, repeticijų patalpos, dailininkų dirbtuvės, pirmasis Lietuvoje uždaras riedlenčių parkas, alternatyvios elektroninės muzikos naktinis klubas, drabužių kūrėjai, gyvūnų globos namai, judėjimo meno „Le Parkour“ entuziastų klubas, vyko amatų mugės ir kitos iniciatyvos.
Vienas šio sostinės kultūrinio šurmulio liudininkų ir organizatorių Simonas Sonkinas Paribio g. 12 patalpose yra įkūręs riedlenčių perdirbimo dirbtuves. Greta veikia ir minėtas uždaras riedlenčių parkas, kuriame šaltojo sezono metu riedlentėmis kasdien važinėja kelios dešimtys jaunuolių.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Portalui SA.lt jis pasakoja, jog anksčiau šiam pastatui buvo sužibusi viltis atsinaujinti, išsaugant natūraliai susibūrusias kūrybines bendruomenes.
„Iš pradžių fabriką valdė vieni, jie tą darė neadekvačiai, o po to jį įsigijo verslininko Igorio Matsainiuko valdoma įmonė ir ketino kurti „Techparką“. Jis buvo užsukęs ir sakė, kad čia nori sukurti geresnes sąlygas kūrėjams. Tokie planai džiugino, nes man nebūtų reikėję iš čia keltis, bet jis nesugebėjo visko aprėpti ir sklypą pardavė kažkam iš statybinių įmonių.
Kai dar gyvenau užsienyje, pažįstami iš „Commune Art“ čia jau buvo įsikūrę – jie įsikėlė pirmieji, apsitvarkė, pritaikė patalpas bendruomenėms ir įvairūs kūrėjai pradėjo įsirenginėti savo kampelius.
Ir dabar niekas per daug čia nepasikeitė. Kai atsikrausčiau, čia vis dar buvo šioks toks šiukšlynas, bet apsitvarkėme. Naujas direktorius padėjo sutvarkyti aplinką ir nuomuotojus. Dabar mano aukšte yra riedlenčių parkas, menininkų dirbtuvės, mažiausiai trys muzikos studijos, kuriose repetuoja ir įrašinėja muzikos grupės, kačiukų globos namai, džinsų siuvykla, reklamos agentūra, fotografijos studija.
Dėl artėjančių permainų visiems yra šiek tiek panikos. Pats apie tai kalbu ramiu veidu, nes mes kasmet turime mintį, kad gali tekti išsikraustyti. Kūrėjai nežino, kur eiti, nes už tokias kainas, tokioje lokacijoje, Vilniuje daugiau pasirinkimų nėra.
Taip pat skaitykite:
Ar Žvėrynui gresia Perkūnkiemio likimas?
Riedlentininkų bendruomenė bendradarbiauja su savivaldybe, ieško didesnių patalpų riedlenčių parkui po stogu, turime įkūrę riedlenčių federaciją, todėl galbūt mūsų šansai rasti patalpas yra didesni, bet kitiems kūrėjams bus daugiau problemų“, – kalbėjo S. Sonkinas.
Prieš kelis metus jis pasiūlė buvusiame popieriaus fabrike Vilniaus miesto savivaldybei sutvarkyti patalpas ir pritaikyti jas jaunimui, tačiau, anot jo, savivaldybė čia kišti kojos nenorėjo.
„Juk čia privatininkų turtas, veikiausiai čia dideli pinigai. Gaila, nes čia turbūt būtų pati geriausia vieta Vilniuje, kur būtų galima iš viso pastato padaryti vietą kūrybininkams ir tvaraus verslo įmonėms. Turiu pabrėžti, jog kalba eina apie perdirbimą, kultūrą, benduomeniškumą ir pan.
Simonas Sonkinas (J. Baltrukonio nuotr.)
Lietuvoje yra labai daug kūrybingų žmonių ir jie neranda vietos, dėl ko numiršta jų kūryba. Labai reikia tokios vietos, bet neatsiranda toks dėdė, kuris investuotų į ateities darbus. Labiau mąstoma, kaip padaryti 330 butų ir bus ramu.
Vilniuje nėra daugiau tokių erdvių, kur jaunimas galėtų kurti. Ši vieta dabar yra išeitis tiems kūrėjams, kurie susiduria su finansų problema, nes patalpų nuoma dabar mieste kainuoja labai daug arba lokacija būna visiškai netinkama. Paribio g. 12 yra paskutinė vieta arčiau miesto centro, kur vyksta tokie dalykai – tai jaunimo vieta, kur jie gali save išreikšti, dalintis įrankiais, erdve ir megzti pažintis“, – teigė pašnekovas.
Viena po kitos žlungančios iniciatyvos
Beveik analogiškas reiškinys praėjusiais metais vyko kitoje Žvėryno dalyje. Menininkės Rūtos Jankauskaitės iniciatyva buvo atidaryta kūrybinė erdvė „Atsipūtusi mokykla“. Verslininkai kūrėjams laikinai atidavė seną pastatą, kuriame kelis mėnesius veikė kūrybinė erdvė. Po to jis buvo nugriautas, tačiau jau iš anksto buvo aišku, kad ten kūrėjams erdvė bus suteikiama neilgam – pastatą netrukus nugriovė ir jo vietoje pradėjo „stiklinių“ biurų pastatų statybą.
Praėjusiais metais Vilniuje didelio atgarsio susilaukė savivaldybės organizuotas konkursas dėl teisės nuomoti Vilniaus g. 22 esantį pastatą, pritaikant jį kultūrai, jaunimo saviraiškai ir socialinėms paslaugoms teikti.
Konkursas vyko pagal buvusio miesto tarybos nario brito Marko Adamo Haroldo idėjos gaires. Pasisėmęs patirties keliaujant po Vakarų Europos miestus, jis buvo sugalvojęs Vilniaus gatvėje atidaryti visą parą veikiantį dviejų aukštų kultūros centrą, kuriame turėjo virti plataus spektro kultūrinė veikla.
Konkursą laimėjus popkultūros atstovams, „Radistams“ Jonui Nainiui ir Rolandui Mackevičiui, visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas – buvo įžvelgtas konkurso sąlygų nesilaikymas ir abejojama jo teisėtumu. Visgi, teismui mįslingai atmetus visus konkurso rezultatų skundus, „Naktinio Avilio“ idėjos iniciatorius pripažino, jog sumanymas nuėjo šuniui ant uodegos. Tai buvo dar vienas neišsipildęs tokio pobūdžio kultūrinis projektas Vilniuje.
„Viskas yra perimta provincijos. Anksčiau Vilnius buvo labai autentiškas savo muzika ir renginiais. Dabar, kai einu Vilniaus gatve, ten yra gryna „Turkija“, nei kiek nelikę autentikos, kurią turėjo naktinis Vilniaus gyvenimas. Daug kur likęs tik „Spotify“ grojaraštis – kad „daužytų“ ir svarbu kuo daugiau išgerti.
Daug kūrėjų yra nuleidę rankas ir išvažiavę. Iš savo pusės, mes dar bandome saugoti tą kultūrinę miesto autentiką. Gaila, bet kol kas laimi popsūcha“, – pridėjo S. Sonkinas, abejodamas, kad kūrybininkai iš Paribio g. 12 ir kiti kuriantys bei kultūra besidomintys žmonės užsuks į „Radistų“ kuruojamą vietą.
Migruojantys menininkai – įprastas reiškinys
SA.lt kalbintas vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, jog sostinėje trūksta erdvių, kur galėtų burtis kuriantis jaunimas ir, anot jo, Vilniaus savivaldybė daug daro, kad jiems atsirastų daugiau galimybių.
„Deja, bet esame rinkos ekonomikos šalyje ir savininko teisė yra rinktis, ką nuomoti tose patalpose. Norėdami kultūrines funkcijas Paribio g. 12 pastate, tai turėtumėme finansuoti ivisuomenės lėšų ir tuomet kiltų klausimas, ar tai geriausias būdas išleisti tos visuomenės pinigus. Manome, kad menininkams svarbi nedidelė patalpų nuomos kaina ir jeigu vystytojas mato galimybę vienaip ar kitaip tą teritoriją plėtoti, tai yra jo teisė rinktis. Mes tik turime pasakyti apribojimus ir reikalavimus.
Mindaugas Pakalnis (SA.lt nuotr.)
Ten, kur savivaldybė pati investuoja, pavyzdžiui, „Architektūros parko“ atveju, mes pasirašėme sutartį su investuotoju, kurioje buvo numatyta dalį patalpų skirti kūrybinių industrijų vystymui. Paribio g. 12 atveju reikėtų galvoti, kiek yra adekvatu tuos konkrečius menininkus remti ir neremti kitų, kurie yra kitose vietose.
Vieną iš tokių projektų darome Naujamiestyje, kur bus savivaldybės patalpos ir toje vietoje užtikrinsime, kad tai nebūtų tik laikina prieglauda tiems žmonėms. Toks dalykas, kai savo veikla kūrybingi žmonės pakelia teritorijos vertę ir po to kažkur eina toliau, tai visiems yra žinomas procesas – gentrifikacija. Nemanau, kad tai vien tik neigiamas dalykas. Kūrybingi žmonės pasinaudoja tuo metu pigiomis nuomos kainomis, turi galimybę kurti unikalioje aplinkoje ir po to eina į kitą aplinką“, – teigė M. Pakalnis.
Senojo „Grafobal“ fabriko vietoje, Paribio gatvėje planuojami 24,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatai – trys 3-7 aukštų daugiabučiai ir 820 kv. metrų ploto komercinės patalpos. Statybų projekte numatyta, jog senasis gamybinis pastatas, sandėlis ir kontrolinis punktas bus rekonstruoti į tris daugiabučius. Statytojai tikisi statybų leidimą gauti antroje 2020 metų pusėje ir po to pradėti statybas.
