Blog

Dr. J. Basanavičiaus paminklo stumdymas baigtas

Po ilgų ginčų Vilniaus miesto savivaldybės taryba galutinai apsisprendė – paminklas dr. Jonui Basanavičiui iškils naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos.

„Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas – šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios vietos vieno iškiliausių Lietuvos veikėjų paminklui. Simboliška, kad miesto taryba priėmė sprendimą šiemet, praėjus 165 metams nuo dr. J. Basanavičiaus gimimo. Tikiu, kad estetiškai sutvarkyta nauja miesto aikštė su tautos patriarcho paminklu pačioje senamiesčio širdyje bus labai mėgstama ir lankoma tiek vilniečių, tiek miesto svečių“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybėje suburta darbo grupė vasario pabaigoje tarybai pristatė  argumentuotus pasiūlymus dėl tinkamiausios vietos paminklui parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė apsisprendė paminklą dr. J. Basanavičiui statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Ši miesto erdvė istoriniu, kultūriniu, urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.

Valstybės šimtmečio jubiliejaus progai sukurtas paminklas stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Būtent J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus Seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.

Paminklui parinktą vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai. Daugumos architektų nuomone, ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro siūlytas K. Sirvydo skveras akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo.

Savivaldybės tarybai paskelbus sprendimą,  bus skelbiamas atviras konkursas ir sutelktos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos paminklo architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams kurti.

Anksčiau svarstyta skulptūrą nulieti iš bronzos pagal 1930 metais Rapolo Jakimavičiaus sukurtą skulptūros maketą (žr. iliustraciją). Bet maketas priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui, o šis, dar vykstant diskusijoms, kuri vieta sostinėje tinkamiausia paminklui, iš projekto pasitraukė.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.