Europoje per ateinančius dešimtmečius tikimasi statybų apimčių augimo. Be abejonės, nauji pastatai ir toliau bus statomi, tačiau nuo 2018 ir 2021 metų jie turės būti statomi taip, kad atitiktų naujus energinio naudingumo reikalavimus, išdėstytus STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir kituose susijusiuose dokumentuose. Pagrindiniai mažai energijos naudojančių, pasyviųjų ir beveik nulinės energijos pastatų privalumai – mažos eksploatavimo išlaidos ir gerokai mažesnis poveikis aplinkai. Poveikio aplinkai mažinimas pasiekiamas taupant šilumos energiją ir pastato medžiagų tvarumu aplinkos atžvilgiu.
Gerinant pastato atitvarų šilumos išsaugojimo ypatybes, neišvengiamas termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storinimas. Vadinasi, termoizoliuojant tokį objektą reikės sunaudoti daugiau medžiagų, padidės sąnaudos. Todėl gamintojai siūlo naujas termoizoliacines pastatų atitvarų medžiagas. Viena tokių – pilkasis polistireninis putplastis. Nemažai šaltinių pateikia gana išsamią informaciją apie technines šios medžiagos charakteristikas, tačiau sunku rasti informacijos apie jos poveikį aplinkai ir tvarumo charakteristikas pastato gyvavimo ciklu.
Daugelis organizacijų ieško būdų, kaip išmatuoti savo pastangas siekiant tvarumo gamyboje, kasdienėje veikloje ir kaip sukurti konkurencinį pranašumą pasitelkiant tvarumo iniciatyvas. Viena tokių organizacijų – Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (EUMEPS), išleidusi vadinamąją Baltąją knygą (ang. – White Book), kurios tikslas – skleisti informaciją gamintojams, projektuotojams ir pastatų naudotojams apie polistireninio putplasčio (EPS) ypatybes, taikymo galimybes.
Medžiagos poveikio aplinkai vertinimui pasaulyje plačiausiai taikomas gyvavimo ciklo vertinimo metodas (ang. – Life Cycle Assessment, LCA). Tai visuotinai pripažintas būdas produkto tvarumui įvertinti. Gyvavimo ciklo vertinimo metodo pagrindu sukurtos skaičiuoklės, panašios programos sujungtos su įvairiomis duomenų bazėmis, kuriose pateikiama informacija apie ekologines medžiagų charakteristikas: „Ecoinvent“, „European Reference Life Cycle Database“ (ELCD), „European Life Cycle Data“ ir kitos.
Gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumui nustatyti pasitelkiama informacija apie išteklių naudojimą, gamybos metu išmetamą anglies dvideginio kiekį, kitokį galimą poveikį aplinkai, atliekų susidarymą. Ypač daug dėmesio skiriama pagrindiniam poveikiui aplinkai, kuris išreiškiamas naudojant tarptautiniu mastu patvirtintus koeficientus:
•Įkūnytoji energija (ang. Embodied Energy) – bendras visos energijos, išeikvotos pastate ar konstrukcijoje naudojamoms medžiagoms ir produktams gaminti, kiekis (MJ).
•Šiltnamio dujų išlakos (išreikšta suminiu globalinio atšilimo potencialu, kg CO2 ekvivalentas / 100 m.).
•Ozoną ardančios išlakos (išreikšta suminiu ozono retėjimo potencialu, CFC 11 (CCl3F) ekvivalentas / 20 m.).
•Rūgštėjimą sukeliančios išlakos (išreikšta suminiu rūgštėjimo potencialu, kg SO2 ekvivalentas).
•Pažemio ozono susidarymą sukeliančios išlakos (išreikšta suminiu ozono susidarymo potencialu, kg C2H4 ekvivalentas).
•Eutrofikaciją sukeliančios medžiagos (išreikšta suminiu deguonies sunaudojimo potencialu, maksimalus O2 g/g).
