Tuo metu, kai pusė Lietuvos ir nemažos grupės iš kaimyninių šalių atakavo ką tik atidarytą prekybos centrą „Ikea“, šio objekto statybos projekto vadovas Jonas Kličius pradėjo dviejų savaičių atostogas. 12 mėnesių, per kuriuos „Ikea“ turėjo iškilti nuo pamatų duobės iki paskutinės spynos įdėjimo, ir jam, ir jo komandai buvo intensyvūs bei varginantys.
Atsarginis planas – kiekvienam žingsniui
J. Kličius pripažino – viešajam konkursui rangos darbams atlikti bendrovės „YIT Kausta“ vardu jo parengtas darbų vykdymo grafikas daugeliui pasirodė sunkiai įgyvendinamas. „Kiek žinau, konkurentai buvo nusimatę pusantrų metų statybos trukmę. Užsakovų tikėjimą „YIT Kaustos“ galimybėmis, matyt, įkvėpė anksčiau suvaldyti didelio masto projektai. O kai laimėjome konkursą, jau nebuvo, kur trauktis“, – nusijuokė generalinio rangovo projekto vadovas.
Taigi J. Kličius su projekto komanda suskubo rengti ne atsitraukimo, o atsarginius planus tiems atvejams, jei kam nors iš projekto dalyvių numatytas tempas vis dėlto pasirodytų ne pagal jėgas. „Mėgstu turėti atsarginį planą – visada planuoju papildomus žmogiškuosius resursus, žinau, į kokius bendrovės „YIT Kausta“ partnerius kreipsiuosi, jei kuri nors grandis ims buksuoti“, – sakė „Ikea“ statybos projekto vadovas.
Patirties valdant didelius statybos projektus turi ne tik J. Kličiaus atstovaujama įmonė, bet ir jis pats. 33-ejų specialisto darbų sąraše – naujojo Vilniaus savivaldybės pastato, verslo centro „Victoria“ statyba, Santariškių klinikų Diagnostikos centro rekonstrukcija, prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių rekonstrukcija.
Kaltųjų paieškos darbų nepaspartina
Inžinierius pripažino – „Ikea“ kol kas sudėtingiausias jo įgyvendintas projektas. Ir dėl ypač glaustų terminų, ir dėl to, kad skubant buvo rengiamas techninis projektas, tad projektuotojai tiesiog neturėjo laiko iki statybos pradžios ištobulinti visus sprendinius, ir dėl to, kad tai buvo pirmas kartas, kai jis buvo atsakingas už visą projektą.
Projekto vadovas standartiškai atsakingas už bendravimą su užsakovu, projektavimo valdymą, terminų ir kokybinių reikalavimų įgyvendinimą, objekto finansus, subrangovų parinkimą, sutarčių derinimą ir pasirašymą, savo inžinerinio personalo valdymą. „Ikea“ projekte J. Kličius galėjo disponuoti 11 žmonių komanda: nuo statybos vadovo iki specialiųjų dalių darbų vadovų, statybos darbų vadovų.
Viena geresnių pastarųjų metų naujovių statybos versle J. Kličius vadina užsakovams atstovaujančių statybos valdymo įmonių atsiradimą. „Ikea“ projektą valdė ir techninę priežiūrą atliko statybų valdymo bendrovė „Incorpus“. „Tai buvo geri patarėjai ir partneriai“, – bendradarbiavimą su „Incorpus“ vadovu Dariumi Čepoku ir jo komanda gyrė J. Kličius. „Ikea“ statybos valdymo įmonė prisidėjo prie to, kad būtent šis bendrovės „YIT Kausta“ projekto vadovas ateitų dirbti į „Ikea“ projektą. Jono potencialą „Incorpus“ inžinieriai buvo įvertinę bendradarbiaudami Santariškių klinikų projekte.
Generaliniam rangovui atstovavęs projekto vadovas įvertino ir europietiško bendravimo su užsakovu privalumus: „Taip jau įprasta, ir ne tik Lietuvoje, – užsakovas galvoja, kad rangovas sukčiauja, o rangovas – kad jį skriaudžia užsakovas. O „Ikea“ projekte visi turėjo aiškų tikslą – pastatyti laiku ir kokybiškai, tad kartu ir sprendė visus klausimus.“
Pasikliovimas vieni kitais, taip pat tikras „Ikea“ franšizės Lietuvoje savininkų – Islandijos kompanijos „Felit“ – pasitikėjimas generaliniu rangovu atsirado ne pirmą projekto dieną. „Islandai įtariai į mus žiūrėjo iki pirmo etapo pabaigos (tai buvo pastato užsandarinimas iki šalčių) – kol pamatė, kad viskas padaryta laiku ir taip, kaip reikia. O tada jau užtekdavo žodinių susitarimų“, – pasakojo J. Kličius. Lietuviai kuo toliau, tuo labiau džiaugėsi bendradarbiavimu su Islandijos įmonės „Arkis“ specialistais – jie buvo pagrindiniai projektuotojai. „Tai kitokia darbo kultūra. Jei islandai padaro projektavimo klaidą – atsiprašo: „Kartu ieškokime būdų išspręsti problemą.“ O su lietuviais projektuotojais kartais gali iki nugriuvimo ginčytis, kas kaltas“, – nusijuokė pašnekovas.
J. Kličius patvirtino – kritinių akimirkų tokiuose projektuose išvengti sunku, o „Ikea“ statytojai buvo stipriai priklausomi ir nuo trečiųjų šalių problemų – užsitęsusių kelio tiesimo bei elektros atvedimo darbų. Ir čia teko kurti apsaugines strategijas.
„Gerai, kad žmogui sunkumai greitai pasimiršta ir lieka teigiamos emocijos, – konstatavo pašnekovas. – Pailsi ir lauki kito projekto – tokio pat ar dar didesnio.“
