Dėl to, kad gyvenamosios ir darbo aplinkos komfortas glaudžiai susijęs su akustiniais erdvės sprendimais, šiandien diskusijų nekyla. Nors projektuotojai pripažįsta, kad pirminė jų naudojamų priemonių funkcija – užtikrinti patalpų garso izoliaciją, subalansuoti vidaus akustiką, aktualūs yra ir estetiniai parametrai.
Projektuotojams – daugiau galimybių
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto docentas architektas Sigitas Kuncevičius projektuodamas remiasi Vakarų Europos praktika. Čia akustinių medžiagų naudojimo kultūra turi gilias šaknis.
„Akustiniai sprendimai šiandien suvokiami ne kaip elementarios atitvaros. Platesnis akustinių medžiagų naudojimas architektams teikia ir daugiau projektavimo galimybių. Pavyzdžiui, Danijoje teko matyti merijos pastatą, kur vienoje erdvėje per kelis aukštus dirba apie 200 žmonių, o patalpos nesudalytos į atskirus kabinetus. Be abejo, žmonės komunikuoja, kalbasi, tačiau sukurtas komforto lygis yra neįtikimai aukštas ir efektyvus“, – įspūdžiais dalijosi architektas S. Kuncevičius.
Anot pašnekovo, nors šiuolaikiniai akustiniai sprendimai ir nepigūs, jie leidžia sutaupyti kitur. „Kuo labiau struktūra suskaidyta į smulkias patalpas, tuo daugiau tenka investuoti į vėdinimo paskirstymą ir panašiai, galiausiai – statyti tas pačias pertvaras. Tad platesnis akustinių medžiagų naudojimas, galima daryti prielaidą, užtikrina racionalius rezultatus, leidžiančius sutaupyti kitų procesų sąskaita“, – komentavo VGTU docentas S. Kuncevičius.
Sąlygas diktuoja užsakovai
Architekto teigimu, šiandienos pastatų vidaus patalpų apdaila neįsivaizduojama be šių medžiagų teikiamo vienokio ar kitokio estetinio vaizdo. Vizualinei jų išraiškai nemažai dėmesio skiria ir gamintojai.
„Akustinių medžiagų naudojimą lemia ne viena ypatybė. Akustika valdoma ne tik sienose ar lubose, bet ir kituose paviršiuose. Tokia prigimtinės kilmės grindų apdailos medžiaga kaip medis ir yra vizuali, ir turi geras izoliacines ypatybes. Įvairios PVC dangos rūšys, gal kiek mažiau naudojamos buityje, tačiau gana plačiai visuomeniniuose pastatuose, pasižymi faktūrų įvairove ir šiandien yra gerokai patobulintos. Jų sluoksniuose taip pat numatyti sprendiniai, kurie pagerina akustines ypatybes, kad triukšmas nepersiduotų per perdangas į apatinius aukštus ir panašiai“, – aiškino specialistas.
Pašnekovo teigimu, šiandien siūlomų medžiagų, pasižyminčių geromis absorbcinėmis ypatybėmis, paletė išties nemaža, nelygu kokių tikslų projektuotojams kelia užsakovai. „Pastebime, kad jie vis daugiau dėmesio kreipia į akustinius sprendimus ir siekia, kad pastatas turėtų kuo geresnes akustines ypatybes“, – teigė architektas S. Kuncevičius.
Vis dėlto specialistas pripažino, kad gyvenamosios paskirties pastatams šie reikalavimai yra tiesmukiški ir tiesioginiai. „Svarbiausias kriterijus – kad viename bute būtų kuo mažiau jaučiami garsai, sklindantys iš kitų butų. Tad akustiniai sprendimai orientuoti į garso izoliaciją, o ne į garso komforto sukūrimą. Tokiems parametrams užtikrinti tinkami sausosios statybos sprendiniai, kad ir gipso kartono plokštės, kurios gali efektyviai padėti mažinti garso sklidimą iš vienos namo dalies į kitą“, – kalbėjo S. Kuncevičius.
Įvertino ypatybių paketą
Vilniaus Balsių mokyklos projekto vadovas S. Kuncevičius prisiminė, kad suvaldyti triukšmingiausius židinius šiame objekte skirtų medžiagų pasirinkimą taip pat lėmė funkcijų visuma.
„Per pertraukas mokiniai pasklinda po koridorius, tad šios erdvės ir tampa didžiausiu triukšmo šaltiniu. Taip pat rengdami sporto salės sprendinius atsižvelgėme į tai, kad čia itin aktualios priemonės žemo dažnio smūginiams garsams, kuriuos sukelia nuo paviršių atšokantys kamuoliai, slopinti. Todėl pasirinktos medžiagos turėjo atitikti ne tik akustinius reikalavimus. Kadangi visame objekte siekėme suformuoti ir bendrą vaizdą, vengėme naudoti daug įvairių medžiagų. Tad pasirinkome vieną plokštę, kuri pasižymi ir puikiomis garso absorbcijos, žemo dažnio garsų slopinimo, ir fizinėmis atsparumo, ir labai geromis estetinėmis ypatybėmis“, – pasakojo projektavimo firmos „a.s.a.“ vadovas S. Kuncevičius.
Tvirto kompozito, kurio pagrindą sudaro medžio drožlės ir cementas, plokštės buvo panaudotos ir sienų, ir lubų apdailai. „Šis pasirinkimas buvo geras tuo, kad atitiko mūsų norimus sprendinius. Tas pačias plokštes dėl jų ypatybių galėjome panaudoti ne tik sporto salėje – jos kuo puikiausiai estetiškai įsikomponavo ir koridoriuose. O plokštėse panaudotos medžio drožlės kuria įdomią faktūrą“, – kalbėjo architektas.
