Aikštinga vandens stichija statytojų neatbaido

2014 gegužės 15 d.

Nenumaldomą tautiečių norą kurtis kuo arčiau vandens, neatsižvelgiant į gresiančius pavojus, specialistai vadina itin bloga praktika ir pastebi, kad pastaraisiais metais ši tendencija stiprėja. Rezultatas – gamtos stichijos egzaminai, kuriuos tenka laikyti ir patiems gyventojams, ir specialiųjų tarnybų darbuotojams, nes net ir įsikurdami aiškaus pavojaus zonoje žmonės nelinkę saugoti savo turto statybai tokiose vietose reikalingais projektiniais sprendimais.

Problema – ne katastrofinė

Neseniai visuomenei buvo pristatyti 2012–2014 metais parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Su didžiausiomis problemomis, išskyrė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Upių ir baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas, susiduria Klaipėdos, Tauragės, Kauno ir Panevėžio apskritys, kituose regionuose potvyniai kelia mažesnę riziką.

Anot G. Dūdėno, potvynių grėsmės žemėlapiai skirti nustatyti užliejamų teritorijų plotus, o rizikos žemėlapiai – įvertinti galimus su potvyniais susijusius padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. „Žemėlapiai bus naudojami rengiant potvynių rizikos valdymo planus, kurie, atsižvelgus į nustatytas užliejamas teritorijas ir galimą žalą, numatys potvynių prevencijos, apsaugos nuo jų ir pasirengimo jiems priemones. Nemažą jų dalį sudaro civilinės apsaugos klausimai, pradedant gelbėtojų mokymais, pratybų organizavimu, baigiant gyventojų švietimu, mokymais, kaip elgtis potvynių metu. Tarp kitų priemonių – užliejamų teritorijų atribojimas – pylimų statyba, taip pat teisės aktų pakeitimai, kurie leis riboti veiklą užliejamose teritorijose, tokių objektų kaip gyvenamųjų pastatų, gamyklų, pesticidų sandėlių ir pan., kurių užliejimas sukeltų neigiamų padarinių ir gamtai, ir žmonėms, statybą“, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros atstovas G. Dūdėnas.

Jo žodžiais, patikimų skaičiavimų apie nuostolius, patiriamus dėl potvynių, nėra. „Yra atlikti skaičiavimai, kiek yra turto, kuriam gresia pavojus per užliejimus. Problema nėra katastrofinė. Potvynių užliejamose teritorijose turto yra maždaug už 0,5 mlrd. litų“, – komentavo specialistas.

Užmiršo – nereiškia, kad nebus

Pašnekovo teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais stebimas akivaizdus artėjimas vandens link, bene ryškiausi šie procesai teritorijose prie Kauno. „Labai didelių potvynių buvo mažai, todėl visi užmiršo tas galimas grėsmes ir nemano, kad tai galėtų būti pavojinga. Daugelis žmonių remiasi savo patirtimi, kad štai 10 ar 20 metų potvynio nepasitaikė. Tačiau nereiškia, kad jo tikrai nebus“, – kalbėjo Upių ir baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Dūdėnas.

Nors į užliejamas teritorijas patenkantiems pastatams nekeliami specialieji reikalavimai, pašnekovo teigimu, įrengdami krantines, statydami tiltus ar kitus didesnius objektus projektuotojai atsižvelgia į potvynių grėsmes. Vis dėlto G. Dūdėnas pripažino, kad kalbant apie pavienę gyvenamąją statybą šios sąlygos retai įvertinamos, tad priekrantės statyboms Lietuvoje namai ant polių kol kas nebūdingi.

potvynis_02

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras irgi linkęs manyti, kad pasikliauti asmenine patirtimi, vertinant potvynių riziką, nederėtų.

„Visiems pasakoju atvejį, kai prieš kelerius metus patvino Neris prie Kauno ir užpylė namus, garažus ir panašiai, o žmonės piktinosi: esą buvo girdėję, kad yra 1 procento – karto per 100 metų – potvynio tikimybė, o vos po metų viską ir užpylė, – prisiminė Aplinkos ministerijos atstovas. – Didelių problemų yra ir prie Raudondvario, kur Nevėžis įteka į Nemuną. Ten daug kas susipirkę sklypus statybai. Žmonės rašo mums skundus, jeigu negauna leidimo statybai, tikina, kad tos vietos tikrai neužliejamos, o po metų ateina nuotraukos, kur ta vieta visa užlieta. Tada žmonės pradeda vežti žemes, pila pylimus, tačiau negalvoja apie tai, kad taip pasiaukštinę pakenks kaimynams.“

    Komentarai