Kažkada ateityje miestuose atsiras skraidančių automobilių, milžiniškų tiltų, neįprastai sujungtų gatvių ir požeminių erdvių. Juos valdys megaduomenys, daiktų internetas ir dirbtinis intelektas. Jie galės gyventi, kvėpuoti ir net mąstyti kartu su mumis. Tačiau tam kad užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę iki detalių suplanuotoje infrastruktūroje, svarbiausiu futuristinio miesto bruožu taps tvarus ir darnus augimas.
Šiek tiek istorijos
Idėja, kad miesto erdvė turi būti išmani ir tvari, pirmą kartą buvo įvardinta 2015 m., kai Jungtinės Tautos (JT) nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų. JT ragina visas šalis neatidėlioti veiksmų, skirtų planetos apsaugai, kovai su klimato kaita ir gyvenimo žalesniame bei protingesniame pasaulyje kūrimui.
Miestai užima apie 3 proc. planetos ploto, tačiau išskiria daugiau kaip 70 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiuo metu daugiau negu pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio ši dalis pasieks du trečdalius visos pasaulio populiacijos, t. y. 6,5 mlrd. žmonių – kaip teigiama JT Ekonominių ir socialinių reikalų Populiacijos skyriaus ataskaitoje. Kodėl tai taip svarbu?
Šiuolaikiniai miestai yra dar didesni ir labiau skirtingi negu praeityje, jie sparčiai plečiasi ir dažnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai augančio gyventojų skaičiaus. Greitas miestų augimas paskatino socialinę nelygybę – dalis žmonių neturi galimybės naudotis visomis kasdien būtinomis paslaugomis ir visavertiškai dalyvauti ekonominėje veikloje. Dėl išaugusios populiacijos ir prasto miesto valdymo reikšminga kai kurių didmiesčių dalimi tapo lūšnynai.
Šios problemos paskatino išmanių ir tvarių miestų koncepciją. Tačiau išmanus ir tvarus vystymasis negali būti pasiektas nekeičiant požiūrio ir priemonių, kuriomis planuojamos, įrengiamos ir tvarkomos miestų erdvės.
Tad kas yra išmanusis miestas ir kaip jis gali pagerinti gyvenimo kokybę?
Trumpai tariant, išmanusis miestas – tai inovacijų centras, kuriame naudojamos įvairios technologijos, skirtos užtikrinti geresnes sąlygas veiksmingam miesto funkcionavimui ir paslaugų teikimui, taip pat atitikti dabartinės ir ateities kartų poreikius, susijusius su ekonominiais, socialiniais, aplinkosaugos bei kultūriniais aspektais.
Tam reikėtų integruoti informacinių ir ryšių technologijas (IRT) trijose srityse:
- Ekonomikoje – tai tvirti IT ryšiai ir klestintis inovacijų sektorius, su tuo susijusi darbo vietų plėtra, efektyvi prekyba, profesionalus e-valdymas, taip pat veiksmingas viešasis transportas.
- Aplinkosaugoje – tai prieinami vandens ištekliai, tinkama oro kokybė, užtikrintas elektros tiekimas, sanitarinės sąlygos, įskaitant kietųjų atliekų tvarkymą ir žemą akustinės taršos lygį.
- Visuomenėje – tai visoms socialinėms grupėms prieinamos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugos, įperkamas būstas, geresnė socialinė integracija, didesnis piliečių, ypač moterų ir pagyvenusių žmonių, saugumas ir apsauga.
Išmanusis pastatas – kaip funkcinis išmaniojo miesto rodiklis
Išmanusis pastatas geriausiai tinka bet kurios miesto erdvės perspektyvos vertinimui ir gali būti naudojamas kaip atspirties taškas tvaraus miesto planavimui. Tad koks jis yra?
Tokiuose pastatuose dažnai integruojamos technologijos ir daiktų interneto prietaisai, skirti pastatų bendrojo valdymo problemų sprendimui. Šiuo metu siekiama statyti tokius namus, kurie efektyviai naudotų vandenį ir energijos išteklius, taip pat taikyti dirbtinio intelekto modelius nuspėjant įvykius ateityje ir tokiu būdu sudarant geresnes gerbūvio sąlygas be žalingo poveikio aplinkai, iš anksto numatant reikalingus priežiūros darbus.
Kita vertus, didžiausias iššūkis – kaip paversti senus (tradicinius) pastatų išmaniais. Ar žinote, kad tradiciniai pastatai išskiria į aplinką daugiau kaip 30 proc. visų išmetamųjų dujų mieste? Pagrindinė kliūtis tradiciniam pastatui tapti išmaniuoju yra senos kartos priemonių taikymas valdant svarbiausias inžinerines sistemas: elektros tiekimo, vandentiekio ir oro kondicionavimo. Tai galima pakeisti tik įdiegus naujas technologijas.
ES misija: 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų
Miestuose gyvena maždaug 85 proc. visos Europos populiacijos. Siekdama įveikti klimato krizę Europos Komisija paskelbė 100 miestų, kurie dalyvaus ES misijoje „Pažangieji neutralaus poveikio klimatui miestai 2030“, dar vadinamoje Miestų misija.
Europos Komisija, jos atrinktų 100 miestų pavyzdžiu, rems ir skatins poveikio klimatui neutralizavimą iki 2030 m. ir miestų erdvių virsmą eksperimentiniais inovacijų centrais ne tik Europos miestuose, bet ir visame pasaulyje.
Taigi 2022 m. balandį paskelbtas 100 projekte dalyvausiančių miestų, kurie gaus paramą įgyvendinti šiai misija, sąrašas. Reikia paminėti, kad tarp jų yra ir keli Baltijos šalių miestai: Vilnius, Tauragė, Ryga, Liepoja ir Tartu.
Trumpai apžvelkime, kaip Baltijos regiono miestams iki šiol sekėsi įgyvendinti tvaraus ir išmanaus miesto tikslus?
Vilniaus Gedimino technikos universitetas paskelbė tyrimą „Kaip apibūdinti išmaniuosius miestus ir kokie yra miesto išmanumui įtakos turintys veiksniai?“, kuriame palygino septynis Baltijos regiono miestus (Vilnių, Rygą, Taliną, Helsinkį, Varšuvą, Stokholmą ir Oslą) pagal kelis išmaniojo miesto kriterijus, įskaitant eismo, aplinkosaugos, švietimo, verslo ekosistemos, interneto spartos ir gyvenimo lygio rodiklius. Palyginimui buvo naudojamas prof. Rudolfo Giffingerio miestų indeksavimo metodas.
Tyrimas atskleidė, kad tarp kitų Baltijos šalių regiono miestų išmaniausias yra Stokholmas. Šis miestas turi vienodai aukštus rodiklius kiekvieno kriterijaus atžvilgiu (žr. lentelę 1).
Lentelė 1. Baltijos regiono miestų išmanumo rodikliai
Skaitmenizavimo rodikliai atskleidžia, kad IRT technologijos labiausiai ištobulintos Vilniuje. Taigi Vilnius yra aiškus lyderis interneto spartos srityje, tačiau Lietuvos sostinei dar reikia tobulėti verslo ekosistemos, švietimo ir gyvenimo lygio srityse.
Pagal aplinkosaugos kriterijų tarp visų miestų aukščiausiai įvertinta Ryga – tyrimas parodė, kad šiame mieste fiksuojama itin maža anglies dvideginio emisija. Tuo pačiu metu vieni prasčiausių aplinkosaugos rodiklių nustatyti Taline – šiame mieste vis dar nepakankamai įvertintas išmanių pastatų bei atsinaujinačių energijos šaltinių panaudojimas (žr. lentelę 2).
Lentelė 2. Baltijos regiono miestų palyginimas pagal tvarumo charakteristikas
Nors švietimui pagal visus išmanumo kriterijus tenka paskutinė vieta, geriausiai išvystyta švietimo sistema yra Stokholme ir Helsinkyje, o paskutinėse vietose atitinkamai atsidūrė Ryga, Vilnius ir Talinas.
Įdomu tai, kad Baltijos regione pagal transporto ir eismo infrastruktūros bei tvarių išmaniųjų pastatų rodiklius pirmauja Stokholmas ir Helsinkis. Šie miestai pirmauja ir išmanaus parkavimo bei automobilių dalinimosi (angl. car sharing) srityje. Visi žinome kokios populiarios yra CityBee paslaugos Vilniuje bei kituose Baltijos šalių didmiesčiuose – tai liudija ir santykinai aukštas Lietuvos sostinės “car sharing” reitingas.
Taigi, esame jau nemažai pasiekę tvarumo ir išmanumo kelyje ir galime sėkmingai konkuruoti Europoje, tačiau potencialo tobulėti Baltijos miestams dar yra daug.
Patrauklus, sujungtas transporto ir komunikacijos ryšiais, bei tvarus – taip trumpai galima apibendrinti, koks turėtų būti išmanusis miestas. Jis pagerins žmonių gyvenimo kokybę, suteiks savo gyventojams daugiau karjeros ir ekonominių perspektyvų, taip pat užtikrins glaudesnius socialinius ryšius su miesto bendruomene.
