Norvegija ir toliau siekia užsibrėžtų tikslų keldama medinės statybos kartelę. Naujajame komplekse po vienu stogu įsikūrė Samių teatras, vidurinė mokykla ir elnių ganymo mokykla. Todėl ne veltui mokyklos pastatui pasirinkta stipriausią šiaurės elnio rago dalį primenanti forma su pagrindiniu įėjimu. Tai dviejų aukštų pastatas, kuris savo proporcijomis darniai įsilieja į kraštovaizdį. Projekto aukštingumą sumažina stogas su nuolydžiu, kad iš tolo pastatas dar labiau susilietų su reljefu ir supančiu kontekstu.

Architektai siekė, kad pastatas būtų kuo artimesnis gamtai, todėl čia naudotos tik natūralios medžiagos: mediena ir akmuo. Pastato statybai panaudota klijuotosios medienos konstrukcija, vestibiulyje įrengtos dvi stiklinės sienos, kad patektų natūrali saulės šviesa, pasirinktos lenktos pastato linijos. Pastato fasadui panaudota pušis, pastatą gaubia masyvus 4 930 kv. m ploto stogas, dengtas 34 000 m ypač atsparios vadinamosios „kebony“ medienos. Patalpų viduje įrengtos poliruotos betoninės grindys, imituojančios žemę už pastato, viršutiniame aukšte – spalvotas linoleumas.

Sienoms panaudotos medinės dailylentės, o visi pastato šviestuvai iškalti pušies ir uosio lakštais. Į pastatą patenkama per pagrindinį įėjimą ir atsiduriama vestibiulyje, iš ten pastatas šakojasi trimis kryptimis. Visa tai atspindi holistinę samių tradiciją.

Įspūdingas penkių aukštų biuro pastatas – pirmasis „Google“ projektas, kuriame naudojama masyvi medinė konstrukcija nuo pamatų, – nustato naujus biofilinio ir konstrukcinio dizaino, statybos metodų, medžiagų tiekimo ir anglies emisijų mažinimo standartus. Projektu siekta įgyvendinti bendrovės tikslą nuo 2023 m. nenaudoti anglies dioksidą išskiriančios energijos.

Šis projektas jau įvertintas „LEED Platinum“ sertifikatu. Biurų komplekse naudota masyvioji mediena, kuri ir buvo sprendimas mažinant CO₂ emisijas ir kuriant sveiką, šiltą darbo vietą. Architektai sumaniai derino vieno ir dviejų aukštų erdves, jas sujungdami keturių aukštų atrijumi. Pastato fasade integruotos medinės išmaniosios žaliuzės. Jos, reaguodamos į saulės šviesos intensyvumą, sumažina eksploatavimo ir energijos sąnaudas, riboja akinimą ir leidžia mėgautis vaizdais į aplinką. Klijuotosios laminuotos medienos sijos ir kolonos bei kryžminės laminuotos medienos (CLT) plokštės panaudotos ir interjere.

Projektas demonstruoja, kaip ambicingi biofiliniai ir tvarumo tikslai gali būti pasiekti naudojant masyvią medieną, siekiant sukurti aukštos kokybės pastatą.

2024 m. Norvegijoje baigtas statyti masyviosios medienos biurų ir viešbučių pastatas, parodantis medinės statybos galimybes jautrioje miesto aplinkoje. Tai pirmasis naujas pastatas pramoninėje Katajanokos krantinėje. Pastatui pritaikytas dvigubas fasado sluoksnis. Iš išorės matomos medinės konstrukcijos nuo jūrinio klimato apsaugotos išorinių fasado sluoksniu iš stiklo, aliuminio ir granito.

Pastatas turi keturis antžeminius aukštus, viešai prieinamą žaliąją stogo terasą ir rūsį, kuriame įrengtos techninės patalpos bei automobilių stovėjimo aikštelė. Pusėje pastato erdvių veikia miškininkystės bendrovės „Stora Enso“ būstinė, o kitoje dalyje – viešbutis.

Antžeminėse pastato konstrukcijose naudojami standartiniai, pramoniniu būdu gaminami „Stora Enso“ masyviosios medienos produktai, pritaikyti novatoriškiems konstrukciniams ir architektūriniams sprendimams. Kolonų ir sijų rėmas bei fasado konstrukcija pagaminti iš laminuotosios faneros medienos (LVL), pagamintos Suomijoje. Vidinės sienos, liftų ir laiptų šachtos, kurios sutvirtina konstrukciją, taip pat grindų ir stogo konstrukcijos pagamintos iš kryžminės laminuotos medienos (CLT), pagamintos Švedijoje. Visą karkasą sudaro 7 600 m³ eglės medienos ir 2 500 medinių elementų.

„Lumber 4“ – šešių aukštų komercinis ir biurų pastatas. Pirmasis aukštas skirtas komercinei veiklai, o penki aukštai virš jo – vien biurų patalpos. Pastate panaudota masyviosios medienos konstrukcija su klijuotosios laminuotos medienos kolonomis ir sijomis.

Perdangos pagamintos iš medienos ir betono. Architektai nurodo, kad tokia konstrukcija užtikrina plonas ir efektyvias grindų pertvaras, atitinkančias gaisrinės saugos ir akustikos reikalavimus. Tarp trečio ir ketvirto aukštų įrengtas atrijus su vidiniais masyviosios medienos laiptais. Mediniai elementai plačiai pritaikyti interjere. Lubose, virš paslėptų ortakių ir susitikimų kambariuose taip pat naudojama mediena. Fasadas dengtas iš anksto pagamintais lenktais impregnuotos pušies elementais, padengtais žaliais dažais. Laikui bėgant fasado dalys, dažniau esančios šešėlyje, pakeis spalvą ir tai, tikimasi, suteiks pastatui naują įvaizdį.

Pernai Vilniuje baigta medinio, 1935 m. iškilusio pastato rekonstrukcija, siekianti, kad pastatas išlaikytų Žvėryno medinės architektūros kalbą. Tiek išorėje, tiek viduje naudotos natūralios medžiagos – klijuotoji eglės mediena. Medinėms konstrukcijoms panaudota CLT medienos technologija. Tai leido užtikrinti greitesnius ir tvaresnius statybos procesus.

Spygliuočių mediena pritaikyta ir fasado apdailai, išskirtinumo fasadui suteikia ir medinės kolonos. Visą pastatą juosia betoninė bučarda apkalta terasa. Medinėje viloje įrengti vitrininiai langai, ištrinantys ribą tarp vidaus ir kiemo bei leidžiantys kurti sąlytį su išore. Didžiulis dėmesys skirtas ne tik namo architektūrai, bet ir jo aplinkos išsaugojimui, kadangi projektas – išskirtinai vertingas. Jo užsakovas šiame name užaugo, todėl rekonstruojant buvo išsaugoti čia augę vaismedžiai, sodinti namo savininko rankomis. Projektas įvertintas ne tik užsakovo. Pernai jis pelnė Lietuvos šiuolaikinės architektūros „Žvilgsnis į save“ apdovanojimą.

Pernai metų pabaigoje prekybos tinklas „Lidl“ atvėrė net dvi medines parduotuves. Pirmoji jų pastatyta Riešėje. Kaip nurodo prekybos tinklo atstovai, pastatas pasižymi tvarumu ir mažesniu poveikiu gamtai – šios parduotuvės tiek laikančiosios konstrukcijos, tiek išorės sienos yra pagamintos iš medienos. Taip pat parduotuvė išskirtinė savo mediniu fasadu, o dalis vidaus sienų taip pat padengta medžio fanera. „Lidl“ prie naujosios parduotuvės įrengė poilsio zoną su suoliukais, pasodino krūmų, medžių, įgyvendino kitus apželdinimo sprendimus. Prie naujosios parduotuvės taip pat veikia tvaresnį transportą skatinančios elektromobilių stotelės – viena greito ir penkios lėto įkrovimo.

Po mėnesio, 2024 m. lapkritį, duris atvėrė antroji medinė „Lidl“ parduotuvė. Ji buvo pastatyta netoli Vilniaus, Draugystės gatvėje šalia automobilių magistralės A2 Vilnius–Panevėžys. Kaip ir pirmosios, taip ir šios parduotuvės tiek laikančiosios konstrukcijos, tiek išorės sienos yra pagamintos iš medienos. „Džiaugiamės atidarydami dar vieną tvaresnę parduotuvę Lietuvoje. Medienos naudojimas statybose reikšmingai prisideda prie CO₂ mažinimo, todėl naujosios parduotuvės pastatas prisidės ir prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Atidarymo proga taip pat surengėme šventę ir Bukiškio bendruomenei, žinoma, kviečiame visus pasinaudoti ir puikiais pasiūlymais maisto ir ne maisto prekėms. Prisidėjome ir prie infrastruktūros gerinimo“, – teigė „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Medinės statybos projektai tampa vis dažnesni ir vis ambicingesni. Vilniuje, Konstitucijos pr., šiuo metu statomas ir greitai turėtų iškilti medinis verslo centras. Čia įgyvendinamas architektūrinio konkurso laimėtojo projektas „Sąvaržėlė“, savo forma iš tiesų šiek tiek ją primenantis. Konkurso nugalėtojai – britų kompanija „Rogers Stirk Harbour + Partners“ 64,3 arų sklype Konstitucijos pr. 14A suprojektavo 7 aukštų, 19,2 tūkst. kv. m ploto verslo centrą su dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo vieta.

Skelbiama, kad tai bus beveik nulinės energijos sąnaudos turintis naujas 19 200 kv. m. verslo centras, kuris turėtų šią miesto dalį sujungti su Senamiesčiu. Jis jau dabar pristatomas kaip nauja miesto aikštė ir vieša terasa ant stogo, kuri simboliškai jungia Vilniaus miesto senąją ir naująją dalis.

Vilnius rodo pavyzdį ne tik eidamas naujos medinės statybos kryptimi, bet ir skirdamas dėmesį vertingos medinės statybos išsaugojimui. Neseniai patvirtintos Medinių Šnipiškių ribos. Jose bus saugomi kultūros paveldo ir vertingųjų savybių požymių turintys objektai. Skaičiuojama, kad čia yra 8 mediniai ir mūriniai pastatai ar jų kompleksai, kuriems taikomi paveldosaugos reikalavimai. „Tikimasi, kad Medinės Šnipiškės turi potencialą tapti unikalia miesto vieta, kur darniai dera istorinė ir šiuolaikinė medinė architektūra“, – kaip skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, šiose teritorijose statybos bei rekonstrukcijos galimos, tačiau tik su paveldo specialistų žinia, ir tai leidžia užtikrinti vietovės vertingųjų savybių išsaugojimą: „Panašios medinio paveldo vietovės egzistuoja ir kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Tartu esančioje medinio paveldo vietovėje Kalamaja nekilnojamojo turto kainos pralenkė Tartu senamiestį dėl to, kad miestiečiai mielai renkasi gyventi tvariuose, mediniuose, mažaaukštės architektūros pastatuose.“

Savivaldybė nurodo, kad gyventojai, norintys tvarkyti savo būstą, esantį Medinių Šnipiškių vietovėje, gali pasinaudoti Vilniaus paveldotvarkos programos parama. Kompensuojama iki 70 proc. tyrimų, projektavimo išlaidų, taip pat 70 proc. medinių pastatų fasadų, stogų, pagrindinių vidinių konstrukcijų tvarkybos darbų metu patirtų išlaidų. Savivaldybė taip pat planuoja teritorijoje atnaujinti du medinius pastatus: įkurti bendruomenės centrą ir medžio meistro dirbtuves, numatomas ir istorinių gatvių atnaujinimas.