Kodėl mediena?
Veržlus poreikis sureguliuoti statybų sektoriaus daromą žalą aplinkai vis drąsiau verčia atsižvelgti į statybos iš tvarios medienos sprendimus. Šiandienos rinkoje medinė statyba laužo tvyrojusius stereotipus ir su nauja kokybe grįžta į architektų ir vystytojų rankas. Įsibėgėjanti medinė statyba stipriai siejama ir su Žaliojo kurso gairėmis bei įsipareigojimais. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nutarimas dėl naujos statybos visuomeninių pastatų, finansuojamų valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės paramos lėšomis. Juo remiantis privaloma panaudoti bent 50 proc. organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų. O viena pagrindinių atsinaujinančių medžiagų šaltinių – mediena.
Medinė statyba taip pat atspindi vieną iš tvarumo indeksų, ypač siekiant statinį sertifikuoti, – taip auga jo estetinis, kokybinis patrauklumas ir atsiperkamoji vertė. Tiek tarp architektų, konstruktorių ir kitų specialistų, tiek tarp vystytojų ir rangovų vis dar vyrauja nereta problematika, susijusi su tuo, kad trūksta žinių, nėra tikslios ir aiškios informacijos. Naujausios ir koncentruotos informacijos sklaida bei pavyzdinių projektų praktika yra pirmas žingsnis užtikrinant tinkamą pasirengimą ir paprastesnį bei pigesnį projektavimo ir statybų procesą.
Aštrėjantys klimato iššūkiai ir nutrūktgalviškas statybų mastas verčia imtis realių įgyvendinimo pokyčių
Sprendžiami pagrindiniai iššūkiai:
Aplinkos tarša.
Vertinant miško gyvavimo ciklą, tinkamu momentu kertami medžiai paverčiami statybine medžiaga, o anglies dvideginis lieka „užrakintas“ pastato gyvavimo laikotarpiu.
Ištekliai.
Būtina įvertinti riziką, kad, augant konstrukcinės medienos poreikiui statyboje, ūkiniai, monokultūriai miškai gali dominuoti ir išstumti bioįvairius ir natūralius miškus. Saugant natūralią gamtą, statybų medienai skiriamos nederlingos arba žemės ūkiui naudojamos (efektyvinant šią pramonės sritį) teritorijos.
Reglamentavimas ir medienos apsauga.
Aiškus reglamentų išdėstymas padeda specialistams suvokti, kad iššūkiai nėra neįveikiami, projektuojant tereikia techniškai pasirūpinti apsauga nuo vandens (lauko ir vidaus) drėgmės, ugnies, triukšmo, medienos deformacijų ir medienos kenkėjų.
Medinės statybos technologijos.
Naujausios inžinerinės medienos technologijos ir jų kombinacijos leidžia parinkti individualiems projektams tinkamiausius sprendimus.
Moksliniai tyrimai (ir jų stoka).
Užsienio šalių sėkmę neretai lemia tikslingų tyrimų institucijos, padėjusios išgryninti visus pranašumus ir kylančius medinės statybos iššūkius bei būdus juos išspręsti.
Visuomenės stigma.
Galų gale, turime įsisenėjusią baimę naudoti medines konstrukcijas, ypač daugiaaukštėje statyboje. Tačiau pastarųjų metų užsienio ir Lietuvos praktika įrodo, kad medinė statyba ne tik tvaresnė, bet dažnai ir ekonomiškai palankesnė.
Šis elektroninis žurnalas yra įvadas į temą apie šiuolaikinį medienos naudojimą statyboje: architektūros tendencijas, naujausių technologijų apžvalgą, naudingas nuorodas. Norintiems daugiau sužinoti apie sklandų medinės statybos procesą, neabejingiems tvarios architektūros pradžiai, parengėme nuolat atsinaujinantį medinės statybos ir architektūros e. žurnalą, kuriame nugulė naujausia informacija, portalo SA.lt ir žurnalo straipsniai ir specialistų paruoštos gairės bei komentarai.
žurnalo redaktorė Julija
Leidėjas „SN Media Group“
+370 610 39 642
redakcija@sa.lt
Redaktorė Julija Novikova
Portalo SA.lt redaktorė Deimantė Daugintytė
Tekstų autoriai: Aušra Nyman, Julija Novikova, Justina Grainė, Magdalena Beliavska, dr. Jolanta Ružinskaitė
Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė
Reklamos vadovė Liuda Michalkevičienė, tel. +370 610 39 642
🤝 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.
© Statyba ir architektūra
Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.
