Blog

Butai sostinėje prieš 30 metų ir šiandien

interjerai
„Darnu group“ nuotr.

Planinės ekonomikos padiktuoti tipiniai projektai, lėmę visuotinę gyvenamosios erdvės interjerų niveliaciją, ir individualių, charakteringų sprendimų paieška iš tūkstančių skirtingų variantų – tarp šių dviejų mąstymo linijų driekiasi dvi Vilniaus gyventojų kartas skirianti laiko praraja.

Specialistų teigimu, anuomet ideoloaginis pagrindas neaplenkė ir gyvenamųjų būstų statybos: tiek architektūros stilistika, tiek interjero sprendimų standartais siekta viską suniveliuoti, nepaliekant vietos individo išskirtinumui. Dabarties laikmečio galimybės diktuoja priešingą logiką – nesibaigiančias unikalaus ir originalaus sprendimo paieškas.

Sugretinus šias linijas gimsta įdomūs kontrastai.

Vienodumas kaip standartas

„Tipinių projektų taikymas buvo laikomas vienu didžiausių pasiekimų, sudariusių sąlygas aprūpinti gyvenamuoju plotu didelį skaičių žmonių minimaliomis laiko ir medžiagų sąnaudomis“, – savo straipsnyje „Miestiečio butas Sovietų Lietuvoje: ideologijos atspindžiai gyvenamojoje erdvėje“ rašo istorikė Regina Lakačauskaitė.

Vilniaus dizaino kolegijos interjero dizaino katedros vedėjas Mindaugas Užkuraitis antrina istorikei, kad prieš trisdešimt ir daugiau metų vyravo gyvenamosios erdvės standartizavimas, paremtas tuo metu nusistovėjusios didžiablokės (blokinių namų) architektūros stilistika, lėmusia ne tik pastatų eksterjero vienodumą, bet ir besikartojančius gyvenamojo būsto interjerus.

„Gyvenamojo būsto suplanavimas buvo pririšamas prie minimos architektūrinės stilistikos, t. y. virtuvė, miegamasis, svetainė ir kitos erdvės projektuotos išlaikant vienodumą, taikant tuos pačius principus visame statomų daugiabučių kvartale. Vienodumas buvo traktuojamas kaip standartas, kas buvo bandoma įteigti, kaip įprasta ir savaime suprantama“, – pastebi M. Užkuraitis.

Specialisto teigimu, standartiniai gyvenamųjų būstų planai lėmė masinės produkcijos išplitimą.

„Masinė produkcija bei jos ypatumai visuomet buvo ir yra paremti standartiniais baldų išmatavimais bei standartinių baldų komplektacijomis. Standartizavimas paveikė ir kitų interjero elementų produkcijos, t. y. grindų dangų, sienų apmušalų, būsto dekoro detalių centralizuotą gamybą. Visa tai vedė prie sovietmečiu iškeltos ideologijos viską ir visur suniveliuoti, nepaliekant vietos išskirtinumui bei galimiems dizaino sprendiniams“, – teigia M. Užkuraitis.

Šiuolaikinės galimybės

Per keliasdešimt metų tendencijos gerokai pasikeitė. Šiuolaikiniai būstai įrengiami priešinga logika – ieškoma daugiau individualių, charakteringų sprendimų, o ir priemonės leidžia rinktis iš tūkstančių skirtingų variantų.

Nekilnojamojo turto projekte „LightHouse III“ butus su visa įranga kūrusios architektų studijos YCL atstovas Aidas Barzda teigia, kad tam tikrų detalių, jungiančių skirtingus laikotarpius, galima surasti, tačiau skirtumai yra gerokai ryškesni.

„Patikima ąžuolinė grindų danga ir medžiagiškumo suderinamumas yra nesenstantys dalykai. Vis dėlto skirtumų yra daugiau nei panašumų. Daugiausia juos nulemia išaugęs technologinis pažangumas, kuris, pavyzdžiui, virtuvę paverčia praktiškai profesionalia maisto gaminimo erdve“, – sako architektas.

Interjero akcentai prieš 30 metų

Gyvenamųjų erdvių, jų interjerų ir interjero detalių suvienodėjimas aiškiai matomas šiuose pavyzdžiuose (komentuoja M. Užkuraitis):

Visuose pateiktuose pavyzdžiuose galima pamatyti besikartojančius, vietomis ir analogiškus interjerus: rudai raudoną grindų dangą arba linoleumą, segmentines spintas, sofas-lovas, fotelius ir kitą daiktinę aplinką. Anuomet vyravusi standartizacija smarkiai palietė interjerų išvaizdą, panaikino individualizmą gyvenamosiose patalpose, centralizuoti projektavimas ir gamyba lėmė identiškų produktų vartojimą.

#1 pavyzdys: Šiame pavyzdyje galime įžvelgti tam laikmečiui būdingą tunelinio tipo kambario suplanavimą, kuomet baldų išdėstymas buvo organizuojamas palei dvi kraštines sienas. Naudojami centralizuotos gamybos baldai su standartiniais jų išmatavimais, komplektacija bei apdaila. Pagrindinės medžiagos, anuomet naudotos baldų gamyboje, buvo medžio drožlių plokštė ir natūralus medis.

#2 pavyzdys: Tas pats tunelinis kambario planavimo principas. Šiame pavyzdyje taip pat aiškiai pavaizduotas grindų dangos medžiagiškumas. Dažniausiai tokio tipo grindų apdailai buvo naudojama medžio dulkių plokštė, kuri būdavo priklijuojama, kartais prikalama prie esamų grindų ir nudažoma raudonai rudais dažais.

#3 pavyzdys: Matome kitokio tipažo kambario suplanavimą, kuomet pereinamasis kambarys būdavo atskiriamas spintomis, taip norint sudaryti šiek tiek privatumo bei zonuojant pačią erdvę. Su spintomis atitverti kambariai būdavo viena iš individualumo apraiškų. Linoleumas buvo to laikmečio vienas iš nedaugelio galimų grindų dangų pasirinkimų.

#4 pavyzdys: Šie analogai gana geras pavyzdys, kaip turėdami didesnę patalpą gyventojai eksperimentuodavo su gyvenamąja erdve. Kaip galime pastebėti, vėlgi dominuoja akcentinis kilimas, karkasiniai spindų baldai, kurie būdavo dalijami į keletą komponentų ir pastatomi skirtingose patalpos vietose. Grindų dangai pasirinktas medžio masyvo parketas, kuris taip pat buvo gaminamas centralizuotai, dažniausiai tai buvo ąžuolo masyvas.

#5 pavyzdys: Kaip ir jau aptartuose pavyzdžiuose, šiame interjere galime pastebėti medžio masyvo parketą, kuris dažniausiai buvo klojamas eglutės raštu. Sienos dengiamos popieriniais tapetais, palubė dekoruojama įmantresniu aprėminimu.

#6 pavyzdys: Stalas, kėdės ir sekcija pagaminti naudojant medžio lukštą bei medžio masyvą. Medžio masyvo grindys klotos eglute, sienos klijuotos popieriniais tapetais, lubose pakabintas plačiai tiražuojamas šviestuvas. Palubė vėlgi dekoruojama aprėminimu.

#7 pavyzdys: Kaip ir dauguma prieš tai aprašytų pavyzdžių, šis interjeras buvo kuriamas tik per daiktinę aplinką (baldus, kilimus, tapetus, grindų dangą, šviestuvą ir t. t.). Besikartojantis elementas ir bandymas individualizuoti savo erdvę – minkštųjų baldų užklotai.

#8 pavyzdys: Vienas iš pavyzdžių vonios kambario apipavidalinimui. To laikmečio architektūriniuose sprendiniuose vonia ir tualetas buvo dvi atskiros patalpos. Vonios kambarys buvo itin maža patalpa, kurioje įkomponuoti kažką papildomą, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, buvo itin sunku arba visai neįmanoma. Sienų apdailoje – standartinės baltos keraminės plytelės, be galimybės interpretacijoms, grindų danga beveik analogiška, skiriasi tik plytelių išmatavimai. Norint pakeisti ar demontuoti tarp sienų įmontuotą vonią, kildavo didžiulis iššūkis.

10 interjero akcentų dabar

Dabartinės mados puikiai matomos žemiau pateikiamose „LightHouse III“ visiškai įrengto buto nuotraukose, kurias komentuoja vienas iš interjerų autorių A. Barzda:

#1 pavyzdys: Matomas didesnis produktų ir medžiagų pasirinkimas, didesnis tikslumas ir mazgų išbaigimas. Mėgstamos natūralios medžiagos, kaip antai ąžuolinė grindų danga. Apdailoje vadovaujamasi technologinėmis rekomendacijomis, atsirandančios deformacinės siūlės sukuria malonų estetinį išbaigimą.

#2 pavyzdys: Medžiagiškumo suderinamumas yra nesenstantis dalykas, tai ypač svarbu ir šių dienų pirkėjui ar naujakuriui, kuriančiam savo namus taip, kad atskiri elementai derėtų tarpusavyje. Tai sukuria asmeninį interjero ansamblį viename bute.

#3 pavyzdys: Augantis technologinis pažangumas paverčia virtuvę kone profesionalia maisto gaminimo erdve.

#4 pavyzdys: Namai tampa aktyvaus jaunimo poilsio vieta. Mažai daiktų, tik – kas reikalinga kokybiškai kasdienybei. Noras išsaugoti neapkrautą erdvę yra didelė šių dienų tendencija, juk kaupti ir perleisti tam tikrus daiktus iš kartos į kartą jau nebereikia, nes pasirinkimas yra gausus, o kainos patrauklios net ir jaunoms šeimoms.

#5 pavyzdys: Lengvi, bet komfortiški baldai tampa mūsų kasdienybe. Juos lengva prižiūrėti, o kartu ir tvarkyti aplink. Nebėra poreikio rinktis sunkius medžio masyvo baldus, kad jie tarnautų ilgiau negu viena karta gali sunaudoti. Pačios erdvės tampa neutraliomis, kad jas būtų galima pakeisti ar pritaikyti pagal savo pomėgius.

#6 pavyzdys: Erdvus ir patogus dušas yra šiuolaikinio gyvenimo būdo pakeleivis. Kada miesto tempas yra greitas ir visada gyvas, dušas yra didžiausias pagalbininkas, kuris taupo laiką, o kartu ir paruošia gyventoją dienos darbams ar nakties miegui.

#7 pavyzdys: Interjerai tapo lengvesni ir šviesesni, spalvos atsiranda tik tuose lengvai pajudinamuose objektuose, kuriuos galima pabodus pakeisti. Buto interjeras tampa lyg nauja piešimo ar užrašų knygelė, kuri kuria savo istoriją.

#8 pavyzdys: Dėl greito įrengimo ar drąsos eksperimentams žmogus nebebijo medžiagų, kurios atrodo kiek šaltai. Betonas tampa šiuolaikiško buto etalonu. Jis sukuria industrinio dizaino iliuzijų, kas labai tinka šiuolaikiškam naujakuriui.

#9 pavyzdys: Pirmasis nedidelis butas – lyg pirma, bet labai svarbi stotelė, kurioje susikuri sau patogų gyvenimą ir žengi naujus žingsnius į ateitį, planuoji ir sieki tolimesnių gyvenimo etapų. Siekiama vizualiai paversti jį didesniu ir efektyviai išnaudoti erdves.

#10 pavyzdys: Nors ir nedidelis butas, bet siekis jį vizualiai paversti didesniu yra šių dienų svarbi tendencija. Nėra poreikio įrengti daug ir labai mažų kambarių, nes malonu sulaukus svečių – draugų ar šeimos narių – turėti nevaržomą ir patogią erdvę priimti visus.

„Darnu group“ inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.