• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Tvarus demonstracinis pastatas: atverti tai, kas įprastai nematoma

2021 spalio 23 d.
Tvarus demonstracinis pastatas konkursas lietuvos zaliuju pastatu taryba
Projekto autoriai – „Vilnius Tech“ studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika.

Tvaraus demonstracinio pastato konkursą suorganizavusi Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su „Vilnius Tech“ vasaros pradžioje suvienijo skirtingų sričių profesionalus – architektus, inžinierius, konstruktorius, gamintojus.

Projektuotojų komanda – „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika bei patyręs architektas iš „2L ARCHITECTS“ Julius Lapinskas kartu su gretimų specialybių atstovais („Vakarų medienos grupė“, „Sweco Lietuva“, „Baltic Engineers“, „Tenko Baltic“, „Jung Vilnius“ ir kitais) – kuria pastatą, kuris parodys visuomenei tvarios architektūros galimybes.

Konkurso nugalėtojai, tvaraus demonstracinio pastato projekto autoriai, tvirtina, kad šiuo projektu siekia kurti naujas tvarios architektūros gaires, populiarinti ją ir pristatyti kaip meno rūšį. Projekto tikslas – ugdyti visuomenės sąmoningumą ir skatinti mąstyti apie savo veiksmų pasekmes gamtinei ir urbanistinei aplinkai. Todėl buvo nuspręsta atvirai demonstruoti visus pastato veikimą užtikrinančius elementus per permatomas pakabinamąsias lubas, specialiai įrengiamas stebėjimo vietas ir ekrane rodomą vaizdinę medžiagą.

„Norėdami suderinti architektūrinius ir inžinerinius sprendimus tvariai ir estetiškai, siekėme apgalvoti pastato išardymo variantus, įvertinti tai, kad bus keičiama pastato eksploatacijos vieta, ir paruošti instrukciją pastatui utilizuoti.

Su estetinio patrauklumo iššūkiu anksčiau ar vėliau susiduria visi architektūriniai projektai, tačiau projektuojant tvarų pastatą būtina atsižvelgti ir į daug papildomų kriterijų, kurie dažniausiai sumažina medžiagų ir produktų pasirinkimo galimybes.

Tai ir gamtai draugiškas produkto gaminimo būdas, antrinio panaudojimo galimybės, maži transportavimo atstumai, paliekamas CO2 pėdsakas, pirminės energijos suvartojimas ir daugelis kitų aspektų, susijusių su ekologiškumu ir sveikatingumu. Todėl tvaraus demonstracinio pastato tikslas – parodyti vieną iš daugelio tvarių sprendinių suderinimo variantų, taip skatinant įdiegti tvarumą į dabarties architektūrą“, – teigia jaunųjų architektų komandos nariai.

Projekte visiems besidomintiems atveriama įprastai nematoma architektūros dalis: gamtai draugiškas medinis konstruktyvas (ir CLT, ir karkasinė sistema), sveiką ir malonų mikroklimatą užtikrinančios inžinerinės sistemos (tokios kaip šilumos siurblys, kapiliarinė šildymo ir vėdinimo sistema, saulės elektrinė, efektyvi vėdinimo kamera ir kitos), elektronikos valdymo blokas ir kiti pastato funkcionavimui svarbūs elementai.

Lankytojai turės galimybę sužinoti įdiegtų inžinerinių, elektroninių ir juos jungiančių išmaniojo namo sistemų veikimo principus, pamatyti medienos, kaip konstrukcinės medžiagos, galimybes, susipažinti su kai kuriais tvariais tiekėjų pasiūlymais, dėl kurių šis projektas buvo įgyvendintas, ir išgirsti tvaraus demonstracinio pastato kūrimo istoriją.

„Pagal savo prigimtį šis pastatas yra nestandartinis – surenkamas ir mobilus, t. y. jis gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokiems pastatams griežti energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje nėra taikomi, vis tik šis statinys projektuojamas taip, kad atitiktų A++ klasės reikalavimus. Juos įgyvendinant atsižvelgiama tiek į pastato išorines atitvaras, tiek į inžinerines sistemas, veikiančias pastate“, – inžinerinius konkurso sprendimus pristato Tomas Dauskurdas, „Sweco Lietuva“ vyresnysis inžinierius.

tvarus demonstracinis pastatas konkursas

Specialisto tvirtinimu, atitvaros turi būti gana aukštų šiluminių parametrų, todėl naudojamos efektyvios šiltinimo medžiagos, analizuojami ilginiai šiluminiai tilteliai, susidarantys pastato atitvarų jungtyse. Vienas svarbiausių iššūkių projektuojant tokio tipo pastatą – užtikrinti jo sandarumo rodiklį. Kadangi pastatas gali būti perkeliamas į kitą vietą jį išardant, modeliuojamos specifinės konstrukcinės jungtys, užtikrinančios, kad surinktas perkeltas pastatas vėl bus sandarus.

„Aukštą pastato energinį naudingumą lemia inžinerinės sistemos – aukšto efektyvumo LED patalpų apšvietimas, šilumos siurblys, skirtas pastatui šildyti ir vėsinti, vėdinimo įrenginys, karšto vandens ruošimo prietaisai, stebintys vartojimo įpročius ir atitinkamai koreguojantys savo darbą, ir galiausiai – saulės elementai, užtikrinantys, kad pastatas pats pasigamins dalį vartojamos elektros energijos.

Kitas svarbus mūsų išsikeltas uždavinys – nustatyti įkūnytą pastato CO2 pėdsaką. Projektuodami pastatą šiuolaikiniais įrankiais, galime tiksliai apskaičiuoti būsimų konstrukcinių medžiagų kiekį. Kiekvienos statybinės medžiagos gyvavimo ciklo metu – nuo jos gamybos iki utilizavimo – į aplinką išskiriamas tam tikras CO2 kiekis. Tad žinodami tikslią viso pastato sudėtį galime įvertinti bendrą aplinkai daromą poveikį.

Projektuojant šį statinį parenkamos kuo mažesnį poveikį aplinkai darančios medžiagos, pavyzdžiui, įprastas metalo konstrukcijas keičia medinės. Svarbu paminėti, kad prioritetą teikiame statybiniams gaminiams, kurie yra sertifikuoti ir turi EPD deklaracijas (dokumentus, įrodančius gaminio poveikį aplinkai, išreikštą CO2). Taip siekiame auginti Lietuvoje veikiančių statybinių medžiagų gamintojų ir tiekėjų sąmoningumą ir skatiname juos didinant tokių produktų pasiūlą prisidėti prie tvarių pastatų kūrimo“, – sako specialistas.

DEMO 2021 10 14 Su logotipais is abieju pusiu
Lietuvos žaliųjų pastatų tarnyba
vilnius tech
Komentarai

statyba ir architektura
archicad