Blog

Tvarieji fasadai: jų galimybės ir ateities perspektyvos

slėnio vila, arches
Architektūros studijos „Arches“ projektuota „Slėnio vila“.

Tvarumo koncepciją atitinkantys pastatai ir modernios jų fasadų technologijos palaipsniui tampa viena labiausiai aptariamų temų ne tik tarp pasaulio, bet ir tarp lietuvių specialistų. Architektai ir projektuotojai siūlo inovatyvius pastatų apvalkalus, į juos integruoja natūralias medžiagas, atsinaujinančius energijos šaltinius, ieško būdų, kaip statinius paversti ilgaamžiais ir komfortiškais.

Pastato išorės ir vidaus sąveika

Britų profesorius Hectoras Altamirano savo pranešime „Žaliųjų pastatų fasadai“ teigia, kad žmonės net 90 proc. turimo laiko praleidžia pastatų viduje, todėl architektams būtina į tai atsižvelgti ir į šiuolaikinių pastatų fasadus integruoti fotovoltinius, žaliuosius ar kitus alternatyvios energetikos elementus. Išmanieji pastatai ir jų žalieji fasadai – optimalus būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekį.

Fasado svarba pastato dizainui yra neginčijama: jis užtikrina žmogaus privatumą ir saugumą, pastatui suteikia patvarumo ir konstrukcinio vientisumo, padeda sukurti ergonomiškas erdves, atlieka estetinę ir reprezentatyviąją funkcijas. Taip pat apsaugo nuo įvairių išorės klimato veiksnių ir užtikrina patalpų mikroklimato kokybę, gerą akustiką, garso nepralaidumą ir švaraus oro tiekimą.

Pastato eksterjeras aktyviai sąveikauja su vidine pastato dalimi: perduoda ir sulaiko šilumos energiją, praleidžia drėgmę ir gryną orą. Profesoriaus teigimu, optimali pastato vidaus ir išorės pusiausvyra būtų išlaikyta tik tuomet, jeigu visiškai nesikeistų klimato sąlygos, nesidėvėtų pastato statybinės, apdailos konstrukcijos. Kadangi tai neįmanoma, pastato ilgaamžiškumą didžiąja dalimi nulemia jo paskirtis, vidinės konstrukcijos, įrengimo kokybė.

slenio_vila

Pastato fasadas – tarsi apvalkalas ar oda (angl. smart skin), apsaugantis nuo įvairių išorės klimato veiksnių ir užtikrinantis patalpų mikroklimato kokybę.prof. Hectoras Altamirano.

H. Altamirano atkreipia dėmesį, kad projektuojant būtina atsižvelgti ir į tokį kriterijų kaip drėgmė. Per didelė ar nepakankama drėgmė sutrikdo pastato pusiausvyrą: sukelia konstrukcinių trūkumų, koroziją, pelėsį, trikdo švaraus oro cirkuliaciją, gali sukelti ir žmonių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atlikta mažai tyrimų apie drėgmę pastatuose, nepateikiamos aiškios rekomendacijos, todėl visuomenė ir pramonė neįvertina šios problemos masto. Įvertinti drėgmės susidarymo ir jos valdymo riziką reikėtų ne tik projektuojant, statant, bet ir eksploatuojant pastatą.

Daugiafunkciai pastatų fasadai

Pasaulyje vis labiau populiarėja dvigubi ir žalieji fasadai. Jie kartais derinami tarpusavyje, todėl fasadai tampa daugiasluoksniai. Dvigubas fasadas (pavyzdžiui, dvigubas stiklo fasadas) yra aktyvus viso pastato ekosistemos dalyvis, padeda taupyti energiją, užtikrina natūralų vėdinimą, gerą pastato akustiką.

Prie aplinkos prisitaikantys žalieji, bioklimatinio dizaino pastatai jau šiandien daro įtaką visuotinei architektūrai ir užtikrina maksimalų komfortą minimaliomis energijos sąnaudomis. Bioklimatiniam dizainui yra pasitelkiami ekologiški atsinaujinantys energijos šaltiniai – saulė, oras, vėjas, augmenija, vanduo, dirvožemis – šildantys, vėsinantys ir apšviečiantys pastatą.

archus, slėnio vila

Nuo vyraujančių tendencijų stengiasi neatsilikti ne tik architektai, projektuotojai, bet ir fasadų gamintojai. Rinkoje jau siūlomi specialaus perdirbto aliuminio lydinio fasadai. Surinkus panaudoto aliuminio atliekas, pagaminamas naujas lydinys, kuriame yra mažiausiai 75 proc. rinkoje panaudoto aliuminio. Aliuminį galima perdirbti daugybę kartų, neprarandant jam būdingų savybių, be to, antrinio naudojimo perdirbamas aliuminis reikalauja tik 5 proc. pirminės energijos, todėl gerokai sumažinamas CO2 kiekis.

Lietuvoje taip pat vystomi išskirtiniai projektai

Architektūros studijos „Arches“ projektuota „Slėnio vila“ sulaukė ne vieno aukšto įvertinimo Lietuvoje ir kitose šalyse. Kasmetinėje apdailos ir architektūros dizaino parodoje „Surface Design Show“ Londone vykstančiuose prestižiniuose apdovanojimuose „Surface Design Awards“ pelnė apdovanojimą „Tvarių eksterjero apdailų“ kategorijoje. O Kanados „The Wood Design and Building Awards“ laimėjo „Merit“ kategorijoje. Kuo ypatinga „Slėnio vila“?

Įgyvendindama projektą, architektų komanda naudojo tradicinę medžiagą – medį. Pastato fasadui buvo pasirinkta modifikuota pušies mediena: vietinis, natūralus, bet kartu labai patvarus, ilgalaikis produktas. Medienos gamybos procesuose nenaudotos jokios cheminės medžiagos, ji ekologiška, irdama neteršia gamtos, natūraliai sensta, pritampa prie gamtinio kolorito. Įprastai medis žmogui imponuoja savo jausminiu šiltumu, natūralumu, yra malonus liesti, o ir fiziškai – tai „šilta“ medžiaga. Pastatui naudota modifikuota mediena vertinga ir tuo, kad, skirtingai nei paprasta mediena, yra ilgaamžė, stabili, nereikalaujanti ypatingos priežiūros.

quadrum, arches

Kuriant projektą buvo siekiama sukurti maksimaliai pagarbų santykį su aplinka, joje pritapti, o ne dominuoti. Kaip teigia vienas autorių architektas Arūnas Liola, dėmesys ir jautrumas, iki detalių apgalvoti sprendiniai, vientisumas, netikėtas tradicinių pastato siluetų interpretavimas lėmė šio projekto sėkmę. Galbūt dėl šių vertybių pastatas išlieka aktualus ir šiandien.

Kitas ne mažiau atgarsių ir įvertinimų už investicijas į tvarias, aplinkai nekenksmingas technologijas susilaukęs „Arches“ projektas – verslo centro „Quadrum“ pastatas su stiklo fasadų sistemomis. Šiuolaikinės fasadinio stiklo sistemos yra tikras inovacijų lydinys. Čia galima suderinti iš esmės neribotą vaizdo atvėrimą su efektyviomis garso, šilumos, saulės spinduliuotės valdymo sistemomis. Išskirtinis jų bruožas – lankstumas, prisitaikymas prie skirtingų aplinkos ir architektūrinės estetikos režimų.

Tiek architektai, tiek užsakovai vis dažniau gręžiasi į natūralias ir kokybiškas medžiagas. Mažiau rizikuojama drastiškai taupyti kokybės sąskaita, siekiama apgalvotesnių, ilgaamžiškesnių sprendinių. Po truputį žengiama link išmaniųjų, daugiafunkcių fasadų.Edgaras Neniškis

quadrum, arches

„Quadrum“ projekte įrengti fasadai išsiskiria savo inžinerinių sumanymų ir estetikos derme: horizontalios aliuminio juostos ne tik sulaiko dalį saulės spindulių, savyje turi išorines ritinines užuolaidas (valdomas automatiškai), bet ir suteikia fasadui išskirtinę estetiką, itin aukštos akustinės klasės stiklai gerai apsaugo patalpas nuo gatvės triukšmo, kartu atveria vaizdus į Senamiestį, upę. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja pereiti prie tvarių statybos technologijų, gaminių, todėl ne išimtis ir šio biurų pastato fasadas.

Pasak architekto Edgaro Neniškio, inžinerinės galimybės jau dabar leidžia įgyvendinti drąsiausius architektūrinius sumanymus, patenkinti pastatų vartotojų poreikius, naudoti natūralių ir dirbtinių medžiagų derinius. Suprantama, inovacijos kainuoja, todėl projektuotojams labai svarbu atskleisti suminį, ilgalaikį tokių sistemų poveikio aplinkai, ekonomikai efektą. Antrinio medžiagų panaudojimo, gaminių iš atsinaujinančių šaltinių diegimas, natūralių gamtinių procesų (saulės, vėjo, drėgmės) išnaudojimas – tai kryptys, kurios stipriai lems ateinančių laikų architektūrą.

Taip pat skaitykite:

Fasadų apdailos gamintojai drąsiai žengia į priekį

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 vasaris

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.