Blog

Šiuolaikiniai vandens įrenginiai yra nusakomi kaip uždaros, funkcionalios sistemos, kuriose, siekiant nenutrūkstamos vandens cirkuliacijos, diegiama įvairi hidraulinė įranga. Šiuos įrenginius sudaro du tarpusavyje susiję komponentai: vanduo ir jo formą kuriantis kietasis pavidalas. Nors dėl jo ilgainiui susiformavo skirtingi morfotipai, užuot klasifikavus vandens įrenginius pagal formą, dydį ar konstrukciją, kur kas efektyviau atskaitos elementu laikyti vandenį ir jo kuriamus efektus.

Pavidalą lemia įrenginiuose panaudoti įrankiai

Vandenį lengvai veikia išorinės jėgos, todėl, norint išskirti skirtingus šių įrenginių tipus, dera atsižvelgti į tai, kad tik dėl kitų jėgų jis gali įgyti formą ir judėti. Vandens įrenginius galima suklasifikuoti į dvi pagrindines grupes: stovinčio ir cirkuliuojančio vandens. Pagal tai, kokie efektai išgaunami ir kokia jėga pagrįstas vandens įrenginio funkcionavimas, šias grupes galima suskaidyti į dar mažesnius pogrupius.

Stovinčio vandens sistemoms, kurios veikiamos vien sunkio jėgos, o šiaip yra beformės, pavidalą suteikia tik baseinas. Nuo XX amžiaus pradžios pradėtos plačiai taikyti dirbtinio apšvietimo sistemos, kurios suteikia baseininiams ir fontaniniams įrenginiams estetinį vaizdą.

Cirkuliuojančio vandens sistemos yra pagrįstos sunkio ir slėgio jėgų tarpusavio veikimu, o tai ir leidžia išgauti konkrečius vandens efektus. Priklausomai nuo įrenginio formos ir konstrukcijos vanduo gali tekėti, kristi arba trykšti, formuodamas skirtingo pobūdžio estetines bei technines charakteristikas. Pagal tai įrenginiai skirstomi į tris stambias grupes: krioklius, kaskadas ir kanalus, kurių funkcionavimas pagrįstas sunkio jėgos veikimu ir kurie sudaro tekančio vandens ir krintančio vandens grupes, o dėl slėgio jėgos sukurti fontanai – trykštančio vandens įrenginių grupę.

Dažniausi tekančio vandens įrenginiai – įvairūs kanalai ir vandens sienos. Tekantis vanduo gali turėti dvejopą pobūdį: tekėdamas ramia srove jis išlaiko stovinčiam vandeniui būdingą skaidrų ar veidrodinį paviršių, o esant intensyvesnei tėkmei atvirkščiai – sukuria putojančią, raibuliuojančią vandens masę. Skirtumus lemia konstrukciniai parametrai, vandens masės ir tekėjimo greičio bei krypties ypatumai, todėl atitin- kamai juos koreguojant galima išgauti skirtingus tekančio vandens efektus.

Magiskas-Monziuko-Fontanas_ Trevi_Fontanas_copyright_wa Turto-fontanas_Sengkang

Dekoratyvi vandens siena – tekančio vandens grupės įrenginys, kuriame vanduo liejasi lygiu ar faktūriniu paviršiumi į baseiną arba vandens surinkimo latakus, įrengtus grindinyje. Vandens sienos gali būti ir vertikalios, ir pasvirusios ar net besikeičiančio kampo – vanduo lengvai paklūsta plokštumos kampo, tekstūros bei reljefo pokyčiams.

Krintančio vandens įrenginių sistemos – tai tekančio vandens baseinų formavimas skirtingais lygiais, kai vanduo, paveiktas sunkio jėgos, horizontalią tėkmės kryptį keičia į vertikalią.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.