Niekam ne paslaptis, kad sportuojantis žmogus ir jaučiasi, ir atrodo geriau, tampa labiau savimi pasitikintis, ištvermingesnis. Kad aktyvus poilsis teiktų išties gerų emocijų, ne mažiau svarbi ir aplinka, ypač jei sportuojama uždarose patalpose. Tai puikiai žino sostinės bendrovės „Tiksli forma“ aukštos kvalifikacijos darbuotojų komanda, kuri jau 16-tus metus specializuojasi sporto ir laisvalaikio kompleksų projektavimo srityje.
Pradžia – prieš 20 metų
Šios įmonės parengtiems sporto klubų, SPA kompleksų ar tiesiog baseinų projektams suskaičiuoti tikrai nepakaktų dviejų rankų pirštų. Projektai rikiuojami dešimtimis. Ir parengti jie ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
„Mūsų darbas – klientų sumanymus ar vizijas paversti matomomis“, – tvirtino „Tikslios formos“ direktorius Kęstutis Mikulskis.
Jam antrinęs architektas Jokūbas Fišeris teigė, kad pirmasis kiekvieno projekto užsakovo pageidavimas – kokybiškas įrengimas. Pasak pašnekovo, dažnai pasitaiko, kad pastato architektūra jau būna surežisuota iš anksto, o projektuotojams svarbu į statinius įkomponuoti šiuolaikišką sporto klubą ar kitas sveikatingumo ir poilsio zonas.
„Pirmuosius sporto klubus pradėjau projektuoti prieš 20 metų. Pradžia buvo susijusi su pirmuoju klubu „Grand Gym“ Fabijoniškėse. Tiesa, sostinėje jis buvo antrasis, nes prieš tai ne mūsų projektuotas sporto klubas jau buvo atsiradęs ant Vilniaus Šeškinės kalno. Jo projektą inicijavo tuometis sporto klubų entuziastas, kūno rengybą kultivavęs verslininkas, – sakė architektas. – Ilgainiui pas mus susiformavo tam tikras sporto klubų formatas.“
Objektas buvo kuriamas, atsižvelgiant ir prisitaikant prie susiklosčiusios urbanizuotos aplinkos, joje suformuojant naujos architektūrinės kokybės vizualinį orientyrą. Jokūbo Fišerio nuotr.
Urbanistinė prizmė
Pasak „Tikslios formos“ vadovo, įmonės projektuose įgyvendinami universalieji architektūros kūrimo principai: urbanistinės idėjos formavimas, funkcionalumo realizavimas, architektūrinės raiškos kūrimas.
„Kiekvienam pastarųjų metų (ir ne tik) mūsų projektui įtakos turėjo konkretūs vietos bendruomenių poreikiai ir urbanistinės terpės numatant, kaip patenkinti visuomenės lūkesčius“, – pasakojo K. Mikulskis.
Specialisto teigimu, rengiant projektus, didelę įtaką turi skiriami finansai, tačiau, nežiūrint į tai, kiekvienu atveju dominuoja architektūros kokybės kūrimo siekis. Tai reiškia, kad suprojektuotų sveikatingumo ir laisvalaikio kompleksų projektų unikalumas pasireiškia per urbanistinę prizmę.
Su kiekvienu nauju projektu stengiamasi tobulinti funkcinių ryšių ir zonavimo principus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją pagal numatomą lankytojų skaičių, patalpų dydį. Gi interjero sprendiniai dažniausiai pasirenkami universalūs ir funkcionalūs, neįpareigojantys.
Direktorius nebuvo linkęs išskirti nei vieno įmonės projekto, nes juos rengiant vadovautasi tais pačiais kokybės principais. Tiesiog kiekvieno objekto situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, pasak K. Mikulskio, „DELFI“ sporto centro Vilniuje pastato tūris buvo integruotas vandens parko „VICHY“ teritorijoje, projekte išlaikant optimalų balansą tarp urbanistikos, funkcionalumo ir finansinių išteklių. O štai Fabijoniškių baseino projektu buvo siekiama architektūrinės kokybės, kurios estetiniu pagrindu tapo pasirinktas surenkamasis gelžbetonis.
„Reikšminga yra tai, kad prieš kelis dešim tmečius sporto klubų tinklu „Impuls“ prasidėjusi tokių objektų statybos epopėja tapo svarbia bendruomenių gyvenimo dalimi“, – pabrėžė pašnekovas.
Sporto klubas „Fitus“. Donatos Valančiūtės nuotr.
Prabangus sporto klubas
Vienas „Tikslios formos“ įgyvendintų projektų – šiuolaikiškas sporto klubas „Fitus“ Vilniuje. Čia įrengta erdvi treniruoklių salė, moderni vandens zona.
Anot J. Fišerio, projekto užsakovas pageidavo 25 m ilgio baseino, kurio gylis siekia 1,4 m, įrengti 3 plaukimo takai. Baseinas skirtas ir pramogai, ir treniruotėms. Čia įrengta nedidelė SPA zona su 2 pirtimis – garine ir sauna, 2 masažinėmis voniomis ir gana didele treniruoklių sale.
Akcentas – patogumas. Lankytojams skirtos persirengimo zonos su mažesnėmis, vidutinėmis ir didesnėmis spintelėmis asmeniškai vienam žmogui. Dušo zonoje pasirūpinta visomis būtinomis priemonėmis, pradedant rankšluosčiais ir baigiant prausikliais.
„Vos atsidarius šiam sporto klubui, pastebėjome, kad abonementus perka žmonės, atvažiuojantys su prabangiomis mašinomis“, – nusijuokė architektas.
Lankytojus traukia stipriomis formomis, veržliais kontrastais ir moderniomis medžiagomis sukurtas prabangus šio sporto klubo interjeras. Pirmame aukšte – veidrodžių siena, medžio masyvo baldai, vielinių šviestuvų lankstiniai, antrajame – erdvi treniruoklių zona su didele vitrinine siena, veidrodžiais ir specialiai sportui pritaikytu bei pagal naujausias technologijas pagamintu kilimu.
Baseino zonoje vyrauja natūralūs atspalviai, o abu aukštus sujungiančius laiptus lydi LED apšvietimas. Antrame aukšte dar įrengtos dvi mažėlesnės sporto salės, išklotos parketu, paįvairintos veidrodžiais ir ilga vitrinine siena, atveriančia gamtos vaizdus.
J. Fišerio žodžiais, šiam klubui po maždaug pusmečio prireikė papildomo projekto, kai buvo nutarta kavinės patalpų sąskaita praplėsti treniruoklių ir administracijos zonas. Interjero kūrėja – dizainerė Donata Valančiūtė.
Finišo bokštelis ir irklavimo trasa Trakuose. Lietuvos nacionalinė irklavimo sporto bazė įsikūrusi istorinėje Lietuvos sostinėje Trakuose, Viduramžių pilies pašonėje, kas sąlygojo jautrią senos ir šiuolaikinės achitektūros sąveiką projektiniuose sprendiniuose. Donato Lauciaus nuotr.
Žvilgsnis į regionus
Architektas paminėjo iš pradžių projektavęs sporto klubą „Impuls“ Asanavičiūtės g. Vilniuje, rengęs sporto klubų „Impuls“ Vilniaus Žirmūnų mikrorajone ir Šiauliuose bei sostinės „VICHY“ vandens parko projektus. Kas nuo to laiko pasikeitė?
„Technologijos, ypač baseinų „valdymo“ srityje, nes jos dabar kompiuterizuotos, statybinių medžiagų kokybė ir pasirinktos teritorijos. Sporto, laisvalaikio ir sveikatingumo objektų poreikis atsirado ir šalies periferijoje“, – paaiškino projektuotojas.
Po sėkmingai įgyvendintų pirmųjų projektų į bendrovę kreipėsi Kūno kultūros ir sporto departamentas ir užsakė parengti studiją, kaip galėtų atrodyti sporto centrai šalies regionuose.
„Atlikta studija atsirado beveik ant kiekvienos savivaldybės mero stalo. Pagal tai buvo galima rezervuoti teritorijas. Kai kurios savivaldybės statė ir pasistatė tokius centrus, dalį projektuojame ir dabar“, – tęsė K. Mikulskis.
Prisitaikant prie gamtinės aplinkos, kur bus suformuotas naujos architektūrinės kokybės vizualusis orientyras, projektuojamas Kupiškio sporto ir sveikatingumo centras. Jis ir visuomeninė erdvė aplinkui turėtų tapti miestelio traukos centru. Pirmame etape bus pastatytas 4 takelių 25 m ilgio baseinas, suprojektuotas pagal FINA reikalavimus, sūkurinė vonia, 3 pirtys – rusiška, garinė ir infrasauna. Registratūra įsikurs bendroje erdvėje su kavine. Praėję automatinę įeigos kontrolę, lankytojai pateks į drabužines, iš jų – į baseino ir pirčių zoną bei nedidelę treniruoklių salę. Antrame statybų etape bus įrengtos papildomos treniruoklių ir užsiėmimų salės.
Panašiu principu kuriami sporto ir laisvalaikio centrai Molėtuose, Biržuose, baigiamas statyti sporto kompleksas Širvintose su nauju baseinu ir treniruoklių sale. Jis turėtų atverti duris rudenį.
„Įdomus kompleksiškas darbas atliktas rengiant žiemos sporto centrą Ignalinoje. Tik čia sniegas netirpsta iki vasaros. Unikalioje vietovėje tarp kalnų ir Žaliojo ežero įsikūrusiame kalnų slidinėjimo centre įrengti modernūs kalnų keltuvai, čiuožykla, viešbutis ir restoranai, – pasakojo J. Fišeris. – Centro modernizavimo projekte numatyta biatlono šaudykla, atnaujinta 7,5 tūkst. metrų slidinėjimo trasa, įrengta apšvietimo ir sniego gaminimo infrastruktūra.“
Žiemos sporto centre Ignalinoje įrengti modernūs kalnų keltuvai, čiuožykla, viešbutis ir restoranai. Jokūbo Fišerio nuotr.
Nauji projektai
Pernai gruodį buvo atidarytas baseinas Fabijoniškėse, Vilniuje. Tai valstybinis objektas, turintis aukštą A+ energinio naudingumo klasę.
„Labai svarbu buvo apsispręsti, kaip bus statomas šis pastatas. Mat viena jo pusė nuolat veikiama drėgmės. Kadangi pas mus gerai išplėtota gelžbetonio konstrukcijų gamyba, pasirinktas šis variantas, kuriam nereikia papildomos vidaus ir išorės apdailos“, – paaiškino architektas J. Fišeris.
Pastatas buvo surinktas iš gamykloje pagamintų trisluoksnių gelžbetonio plokščių. Tai greita statyba – pastatas iškilo vos per mėnesį. Čia įrengta ne tik 1 tūkst. kv. m ploto bei 25 m ilgio ir 8 takelių baseino salė, bet ir pirčių zona, treniruočių salė, administracijos patalpos.
Šis baseinas, pasak pašnekovų, yra tarsi atsarginis variantas, kol dar nepastatytas Lazdynų baseinas, o impulsą jam atsirasti esą suteikė garsios plaukikės Rūtos Meilutytės laimėjimai.
Pagal bendrovės projektą buvo atnaujintas Palangos stadionas. Kurorto sportininkams patogu treniruotis išklota nauja modernia drėgmę sugeriančia ir spyruokliuojančia danga. Nuo šiol čia gali vykti aukšto lygio tarptautinės lengvosios atletikos varžybos, nes stadione įrengtos keliamus reikalavimus atitinkantys šuolių į tolį, rutulio stūmimo, disko ir kūjo metimo sektoriai.
„Pagal mūsų pateiktus projektinius pasiūlymus šiuo metu statomas į mūsiškį „Impuls“ panašus sporto klubas Baltarusijoje. Esame projektavę SPA centrą Kaliningrade, viešbutį su sveikatingumo kompleksu netoli Rusijos sostinės Maskvos“, – paminėjo projektus užsienyje K. Mikulskis.
Privataus Pamaskvės viešbučio su SPA centru projektas buvo išskirtinis. Trikampėje teritorijoje teko išdėstyti viešbučio korpusą su restoranu, baseiną su sporto medicinos diagnostikos centru ir masažams skirta zona.
Sanatorijos „Belorus“ rekonstrukcijos tikslas – pačių naujausių vandens gydyklų ir purvo terapijos technologijų sprendimų įdiegimas sanatorijoje. Donatos Valančiūtės nuotr.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gegužė.
