Pastatas pats savaime netaps išmanusis, jei ne architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai sprendimai. Tvariuose ir išmaniuosiuose pastatuose prioritetas – žmogaus sveikata ir gerovė, o šią kuria išmaniosios technologijos.
Tvaru nebūtinai brangu
Tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis patvirtina – pastatas, nors ir su fotovoltiniais elementais, žaliuoju stogu, nebūtinai tvarus. Yra trys pagrindiniai tvaraus pastato aspektai: socialinis, aplinkosaugos ir ekonominis. Prioritetais tvariame pastate tampa klimato sąlygos, šiluminis komfortas, aplinka. Galiausiai kiekvienas pastatas turi būti racionaliai planuojamas ir statomas, kad būtų sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, prieinamas visiems.
Išmaniosios technologijos pastatuose, anot E. Savickio, reikalingos ne tik kaip būdas išsiskirti konkurencinėje kovoje. Į išmaniąsias technologijas investuojama mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas, didinant jo vertę, kuriant komfortiškesnę darbo aplinką kartai, imliai technologijoms ir neskaičiuojančiai darbo valandų.
Apšvietimo įtaka pastatuose kone 90 proc. savo laiko praleidžiantiems žmonėms – labai didelė. Itin svarbu, kad apšvietimas būtų kuo natūralesnis. Lietuvoje dar nėra populiarus vidaus cirkadinis apšvietimas, programuojamas atsižvelgiant į natūralius gamtos ritmus. O štai reguliuojami būvio davikliai biurų pastatuose tampa įprasti.
„Biuruose galima įdiegti įvairiausių išmaniųjų sprendimų, per mažai dėmesio skiriant išmaniųjų sistemų valdymui. Svarbiausia – programavimas, valdymas, kad vienu metu nebūtų, pavyzdžiui, šildoma ir vėsinama“, – komentavo tvarios plėtros konsultantas.
„JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Audronės Filimanavičienės nuotr.
Optimalu – sinergiškai veikiančios sistemos
Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis teigė, kad išmanusis individualusis namas ar biuras skiriasi plotu, be ne sistemomis – šios visur panašios. Ypač svarbu, kad jos veiktų sinergiškai: ne trukdytų viena kitai, o padėtų.
Sistemų sukurta daug ir įvairių: šildymo, vėdinimo, vėsinimo, saulės kontrolės, bet jos dažnai veikia pavieniui. Apšvietimas – pirmiausia, ką pastebi žmogus, arba pajunta, jei su juo kažkas ne taip. Biuruose itin svarbus šviesos temperatūros valdymas – jis užtikrina darbuotojams komfortą, sykiu suteikia galimybę pailsėti.
Aukštesnis lygis – į žmogų orientuotas apšvietimas, paremtas cirkadiniais ritmais. Lietuvoje kol kas būta tik pavienių bandymų įrengti apšvietimą, atsižvelgiant į žmogaus bioritmus.
Šildymo, vėdinimo sistemos biuruose taip pat užima svarbią vietą, tik jos, atkreipė dėmesį „JUNG Vilnius“ vadovas, turėtų būti valdomos ir pritaikomos konkrečiai aplinkai.
Žaliuzės – vidinės ar išorinės – reguliuoja ne tik natūralios šviesos patekimą į patalpas, bet ir mikroklimatą. Sinergiškai tokios sistemos veikia biurų pastate „Green Hall“: čia žaliuzės sumontuotos patalpų viduje, priklausomai nuo saulės padėties, jos užsidaro, kas leidžia nė nejungti vėsinimo sistemos, tokiu būdu mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas.
R. Skurdenis nerekomenduoja apšvietimo reguliuotis patiems, mat žmogaus norai ne visuomet suderinami su tuo, kas sveika.
Sistemų biuruose įrengiama ir daugiau: gaisrinės saugos, signalizacijos, vaizdo stebėjimo. Kiekviena jų valdoma programėle, jungtukais, judesio davikliais ar reguliatoriais. Jei visi jungtukai tvirtinami ant sienos – gaunama tikra kakofonija.
„Jei sistemos valdomos programėlėmis, pastatas kaip ir išmanus. Bet jei kiekviena sistema turi atskirą programėlę – gresia chaosas. Išeitis – sujungtos pastato valdymo sistemos. Šiuolaikinis pastatas prikimštas inžinerinių sistemų. Kakofoniją jame suvaldyti gali iš anksto suplanuota pastatų automatika ir valdymas nuotoliniu būdu ar vos vienu išmaniuoju prietaisu, jei tik galutiniam vartotojui jo pakanka ir yra patogu“, – komentavo bendrovės „JUNG Vilnius“ vadovas.
Išmaniųjų sistemų nauda – gera darbuotojų savijauta. Kokybišką aplinką kuria apšvietimas, orientuotas į konkretų darbuotojo atliekamą darbą, gryno oro tiek, kiek jo reikia. Juolab kad darbdaviui aktualiausia darbuotojo produktyvumas ir pastato efektyvumas.
„Civitta Lithuania“ asocijuotas partneris Egidijus Skrodenis. Audronės Filimanavičienės nuotr.
Šiauliai rodo pavyzdį
Kalbant apie išmaniuosius miestus, dažniausiai minimi Amsterdamas, Niujorkas, Dubajus ar Pekinas, tačiau, anot bendrovės „Civitta“ asocijuotojo partnerio Egidijaus Skrodenio, pavyzdžių turime ir kaimynystėje, ir Lietuvoje.
Ketvirtasis pagal dydį Latvijos Jelgavos miestas dar prieš kelerius metus pradėjo investuoti į įvairias išmaniąsias sistemas, kurios palengvina miestiečių gyvenimą: Jelgavoje įrengta išmanioji eismo reguliavimo, automatinė vandens lygio stebėjimo, automatinė gatvių apšvietimo valdymo, automatizuota nusižengimų ir nusikaltimų mieste stebėjimo ir reagavimo realiu laiku sistema ir kitos. Jelgavos gyventojai turi korteles, kurias gali panaudoti viešajame transporte, mokėdami už savivaldybės remiamas paslaugas, mokiniai, atsiskaitydami už maitinimą, ir pan. Šiuo metu testuojamas bandomasis projektas, kurio metu mokyklose sumontuotos kameros fiksuos mokinių lankomumą.
Talinas kuria 3D miesto modelį, turi pasirengęs interaktyviąją platformą, skirtą iš gyventojų surinkti idėjoms, susijusioms su miesto planavimu, internetu atlieka apklausas apie paslaugų kokybę, teikia skaitmeninę informaciją apie viešąjį transportą, visose svarbiausiose sankryžose įrengtos kameros, oficialiame Talino interneto žemėlapyje pateikiama informacija apie miesto pokyčius.
Išmaniuoju miestu iki 2030-ųjų planuoja tapti ir Šiauliai. Bus siekiama padėti žmonėms gyventi patogiau ir komfortiškiau. Šiuo metu Šiauliai kuria koordinacinį miesto centrą, planuoja sukurti trimatį miesto modelį, kuris leistų efektyviau valdyti miesto infrastruktūrą, ir užtikrinti kokybiškesnį planavimą, spartinti elektroninių paslaugų teikimą, diegti automatizuotą eismo valdymą ir turto valdymo sistemą ir t. t. Šiaulių noras vis labiau įtraukti gyventojus į miesto vystymo sprendimų priėmimą: turėti elektroninį balsavimą, įtraukiamąjį biudžeto formavimą. Dar vėliau, keičiantis technologijoms, planuojama įrengti infrastruktūrą savivaldžiams automobiliams ir pan. Koncepcijoje numatyta ir atvirųjų duomenų pateikimas visuomenei. Planuojama, kad šiek tiek keisis ir miesto valdymo modelis: reikės daugiau žmonių, kurie rinks duomenis ir juos analizuos.
VU lektorius dr. Aistis Raudys. Audronės Filimanavičienės nuotr.
Tobulėjimas – be ribų
Vilniaus universiteto lektorius dr. Aistis Raudys viliasi, kad ateityje sistemos bus ne tik išmaniosios, bet ir besimokančios. Viename biurų pastatų A. Raudys su kolegomis įrengė virtualųjį asistentą, kurio galimybės išties stebina: valdymas balsu, vaizdo skambučiai, įėjimo kontrolė, nuorodų pateikimas. Prietaiso unikalumas – valdymas balsu. Tiesa, iš pradžių virtualiajam asistentui sunkokai sekėsi atpažinti tarptautinių įmonių pavadinimus, tačiau jis puikiai supranta instrukcijas, pateikiamas balsu. Ateityje virtualusis asistentas gali įgyti dar daugiau proto: būti pritaikomas pastato būklei stebėti, lankytojų srautui valdyti, nuotoliniam pastato stebėjimui, aptarnaujančiam personalui valdyti ir automatiniam saugumo užtikrinimui, bendraujant su pastatu balsu.
Apie išmaniąsias sistemas ir tai, kas protingus namus išveda iš proto, diskutuota portalo „SA.lt“ seminare „Protingas, bet neišprotėjęs“.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.
