Kovo 6-osios rytą Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo policijos pranešimą, kad Švenčionėlių miestelyje (Švenčionių r.), bendrovės „Žeista“ statybvietėje, buvo mirtinai sužalotas žmogus. Darbo inspektorius, nuvykęs į nelaimės vietą, nustatė, kad dėl galimo sveikatos sutrikimo nelaimėlis pro kopėčių angą nukrito nuo renovuojamo daugiabučio pastolių iš 2 m aukščio ir žuvo.
Įvykio aplinkybės tiriamos. Tačiau bėda ir ta, žuvusysis nebuvo oficialiai įdarbintas bendrovėje „Žeista“ , tad kyla pagrįstas klausimas, kaip jis atsidūrė ant pastolių statybvietėje? Tai reiškia, kad statybvietėje neužtikrinama sauga ir į ją gali patekti pašaliniai asmenys? Kita vertus, jei paaiškėtų, jog žuvęs asmuo dirbo nelegaliai, kiltų papildomų klausimų: ar jis buvo išmokytas dirbti ant pastolių, ar jo sveikatos būklė buvo tinkama tokiems darbams atlikti?
Ši žūtis dar kartą patvirtina besitęsiančią nuolatinę tendenciją, kuri rodo, kad apie trečdalį žūčių ar sunkių sužalojimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukštai. Pernai nukritę iš aukštai žuvo 11 darbuotojų, sunkiai sužaloti – 35. Minėtas įvykis – tai jau galimai trečias šiemet mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui nukritus iš aukštai. Sausį Mažeikiuose Felikso Trijonio individualios įmonės pagalbinis darbininkas nuo statomo pastato stogo pro stoglangį nukrito iš maždaug 8 m aukščio ant betoninių grindų ir žuvo. Vasario mėnesį bendrovės „Neįgaliųjų paslaugų centras“ (Klaipėda) kiemsargis atsistojo ant šalia eskalatoriaus esančios dekoratyvinės perdangos, ši neišlaikė svorio, ir darbuotojas nukrito iš maždaug 3–4 metrų aukščio. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjėlis ligoninėje mirė.
Metų pradžią žymi ir virtinė sunkių nelaimingų atsitikimų, darbuotojams nukritus iš aukštai. Sausį Klaipėdos statybvietėje tiesiant vamzdyną, bendrovės „Hidrostatyba“ darbuotojas įkrito į 2–3 m gylio iškasą; statybos objekte Vilniuje atlikdamas metalinės konstrukcijos dažymo darbus darbuotojas pro uždengtą putų polistirolu stoglangio angą nuo stogo iš 4 m aukščio nukrito ant rekonstruojamo pastato betoninės perdangos. Vasarį iš maždaug 5 m aukščio nukrito nuo pastolių bendrovės „Tomaldras“ (Kaišiadorių r.) stogdengys, komandiruotėje Olandijoje užsienio šalies įmonėje dirbdamas stogo dengimo darbus; bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ darbuotojas, eidamas iš katilinės ir trumpindamas kelią, pralindo pro juosta aptvertą pavojingą vietą, kur buvo atkastas beveik metro gylio vamzdyno kanalas, ir, nukritęs ant betoninių blokų, sunkiai susižalojo. Bendrovės „Kauno grūdai ir partneriai“ kombinuotų pašarų gamybos ceche gamybos darbininkas, atidarydamas rūsio angos grotas, kartu su jomis nukrito į rūsį iš beveik 3 m aukščio ir sunkiai susižalojo.
Šie pavyzdžiai liudija, kad darbdaviai vis dar netinkamai organizuoja profesinės rizikos vertinimą; darbų vadovai leidžia dirbti nesupažindintiems su darbų sauga darbuotojams; nekontroliuoja, kaip jie laikosi nustatytų reikalavimų, darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose.
Darbo inspektoriai, siekdami, kad įmonėse panašioms nelaimėms būtų veiksmingai užkertamas kelias, tiek tikrindami, tiek mokydami ar konsultuodami, nuolat kalba apie galimas grėsmes darbe nukritus iš aukštai. Ieškant naujų, patogių ir patrauklesnių būdų, kaip mokyti bei gilinti žinias, visai neseniai tokių grėsmių prevencijai buvo sukurtos Interaktyvios rekomendacijos. Jas galima rasti VDI interneto svetainės www.vdi.lt tituliniame puslapyje.
„Šiomis rekomendacijomis naudotis labai paprasta. Visos situacijos yra pavaizduotos vizualiai. Informacija pateikiama nuosekliai: nuo saugaus darbo su konkrečiu įrenginiu, atitinkamų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimo iki vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kokia bus šių rekomendacijų teikiama nauda, priklauso tik nuo įmonių, darbų vadovų, specialistų aktyvumo, jų sąmoningumo ir aiškaus suvokimo, kad dirbti aukštai galima leisti tik atitinkamai parengtą darbuotoją.”
VDI inf.
