Top Baneris

Sostinės Žvėryne aktyviai plečiamos sklypų ribos

2018 sausio 11 d.
tvoros simasius 9
Neteisėtai suželdintas gyvatvores Žvėryne, Birutės gatvėje, pernai su pjūklu naikino pats sostinės meras.
S. Žiūros nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Nuo sostinės mero rankos kritusios tujos Žvėryno gyvenamajame rajone nebuvo vienintelis valstybinės žemės užėmimo atvejis. Pernai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone atliko 23 patikrinimus. Beveik visais atvejais patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų.

Dalis nustatytų pažeidėjų kaltę pripažino, pažeidimus geranoriškai pašalino – buvo patrauktos tvoros, stovėjusios valstybinėje žemėje netoli Birutės g. 2C ir Birutės g. 4, Vilniuje. Tačiau yra ir tokių, kurie prašymus atlaisvinti valstybinę žemę piktybiškai ignoruoja, išsisukinėja ir kitaip ginasi, nepaisydami to, kad kaimynai mato, jog žeme yra naudojamasi.

Pavyzdžiui, NŽT ne kartą yra vykdžiusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę adresu Birutės g. 18D Vilniuje, tačiau galimas pažeidėjas gynėsi, neprisiėmė atsakomybės. Siekiant atlaisvinti valstybinę žemę, teko įsikišti net savivaldybei. Ateityje gavus informacijos ir paaiškėjus, kad greta minėto sklypo vėl pastebėti neteisėtai pasodinti želdiniai, NŽT specialistai nedelsiant pakartotinai organizuos žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pažeidėjui bus skirta administracinė nuobauda, o per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų bus kreipiamasi į teismą.

Vis dar nėra pašalinti pažeidimai šalia Birutės 18C sklypo, o sklypo savininkui dėl privalomųjų nurodymų pašalinti valstybinėje žemėje užfiksuotus vartus ir trinkeles nevykdymo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra iniciavusi bylos nagrinėjamą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

S. Žiūros nuotr.

Gavus informacijos ir atlikus žemės naudojimo patikrinimus Latvių g. 55 ir 62, Vilniuje, nustatyta, kad tvoros pastatytos už sklypų ribų, valstybinėje žemėje. Latvių g. 55 užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 305 kv. m, Latvių g. 62 – 48 kv. m.

Kitoje Žvėryno vietoje – Vytauto g. 3, atlikus žemės naudojimo patikrinimą, paaiškėjo, kad čia užimtas valstybinės žemės plotas sudaro net 1053 kv. m. Be to, netoli Vytauto g. 5 buvo rastas valstybinėje žemėje pastatytas ūkinis pastatas, šiltnamis, pavėsinė ir tvora (užimtas valstybinės žemės plotas – 828 kv. m). Greta Vytauto g. 7 valstybinėje žemėje užfiksuota tvora su statiniais (užimtas bendras valstybinės žemės plotas – 901 kv. m).

Dėl visų šių ir kitų Žvėryne nustatytų atvejų NŽT Vilniaus miesto skyriuje atliekami administracinių nusižengimų tyrimai. Išaiškinus pažeidėjus bus skiriamos baudos ir prašoma atlaisvinti valstybinę žemę.

Laimonas Čiakas

Laimonas Čiakas. NŽT nuotr.

NŽT direktoriaus Laimono Čiako teigimu, NŽT dažnai nepagrįstai kaltinama neatliekanti operatyvaus valstybinės žemės atlaisvinimo, tačiau, anot NŽT vadovo, visuomenei nėra aiškios NŽT kompetencijos ribos, tyrimų eigos specifika.

Pavyzdžiui, aptikus nelegaliai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ar kitus statinius (pvz., pavėsinę, malkinę ir pan.), kuriems nereikalingi statybos leidimai, NŽT specialistai nustato pažeidėją ir jam skiria administracinę nuobaudą bei prašo atlaisvinti valstybinę žemę. To nepadarius, kreipiamasi į statybų inspektorius, kurie pagal jiems priskirtą kompetenciją įpareigoja asmenį statinius nugriauti.

Kitu atveju, jei valstybinėje žemėje savavališkai pastatyta tvora ar kiti statiniai, kuriems reikia statybos leidimų, NŽT po patikrinimo nedelsdama perduoda informaciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri nustato statytoją ir imasi priemonių dėl statinių pašalinimo.

Nenustačius statinių savininko (statytojo), informacija apie valstybinėje žemėje esančius neteisėtai pastatytus statinius perduodama savivaldybei, kuri inicijuoja statinių pripažinimo bešeimininkiais procesą.

Nustačius, kad valstybinė žemė yra neteisėtai užtverta želdinių tvora, NŽT nustato pažeidėją, skiria jam administracinę baudą ir liepia atlaisvinti valstybinę žemę (pašalinti želdinius). To nepadarius, teismui teikiamas ieškinys dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą.

Jei valstybinėje žemėje auga želdiniai, kurie trukdo prieiti prie valstybinės žemės, ir nėra aišku, kam jie priklauso, tuomet NŽT kreipiasi į savivaldybę, kuri pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra atsakinga už želdinių apsaugą ir tvarkymą.

2017 m. visoje Lietuvoje NŽT atliko daugiau nei 14 tūkst. planinių ir neplaninių valstybinės žemės naudojimo patikrinimų.

NŽT inf.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video