EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nėra nei trukdžių, nei skatinimo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

Visame pasaulyje sostinės nėra pramonės centrai. Vilnius – irgi. Nors sovietmečiu net pačiame miesto centre veikė daug pramonės įmonių, šiuo metu teritorijos išnaudojamos kitoms reikmėms: statomi verslo ar prekybos centrai, administraciniai pastatai paverčiami būstais. O pramonė renkasi Vilniaus rajoną, nes būtent jis yra arčiausiai sostinės.

Trūkumai: valdžios nelankstumas, valdininkų noras gauti asmeninės naudos, dovanų. Nėra sukurtos pramonę skatinančios politikos, nėra pramonės parko ar laisvosios ekonominės zonos. Tapo įprasta, kad Vilniaus rajone nuolat steigiasi pramonės įmonių, todėl valdžia jau žino, kaip elgtis su investuotojais, specialiai nedaroma trukdžių. Nors skatinimo irgi nėra.

Vilniaus rajonas neturi istoriškai susiklosčiusių kurios nors konkrečios pramonės srities tradicijų, todėl čia galėtų steigtis įvairia gamyba užsiimančios įmonės. Tik nesinorėtų, kad jos terštų aplinką. Be to, tokios įmonės susidurtų su pasipriešinimu ir vargu ar galėtų pradėti veiklą be didesnio vargo.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Planuoti plėtros neskubėjo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas
Statulevičius

Vilniaus rajonas yra vienas kontroversiškiausių, vienas ilgiausiai rengusių savo bendrąjį planą. Tai rodo, kad savivaldybė, nors ir yra pasiruošusi priimti investicijas, įgyvendinti šiuos planus vis tiek neskuba. Juk nuo planavimo ir prasideda žinojimas, kurioje teritorijoje galima plėtoti vieną ar kitą veiklą.

Nekilnojamojo turto plėtotojai, neturintys galimybių veiklą vykdyti sostinėje, jų pirmiausia ieško Vilniaus rajone. Kalbant apie 2000–2010 metus, miesto plėtra į pakraščius daugiausia ir apėmė rajono teritorijas. Čia kilo individualieji namai – ir pavieniai, ir tokių namų kvartalai. Plėtotojai pirko žemės ūkio paskirties žemę, keitė jos paskirtį ir plėtojo individualią gyvenamąją statybą. Taip atsirado labai įdomių darinių, būtent dėl šio proceso ir atsirado taškinės plėtros sąvoka.

Geografinė Vilniaus rajono padėtis yra palanki nekilnojamojo turto plėtotojams, nes šis rajonas aptarnauja sostinę. Čia yra ir gera infrastruktūra: automobilių keliai, geležinkelis, netoli oro uostas. Todėl prižiūrėti galima ne tik keleivinį, bet ir krovininį transportą. Tokios sąlygos palankios logistikos centrams, pramonės ir kitokiems komerciniams objektams statyti.

Žvelgiant į demografinę padėtį, Vilniaus rajoną nekilnojamojo turto plėtotojai irgi vertina palankiai – demografinė padėtis čia lieka nepakitusi, be to, nemažai Vilniaus rajone gyvenančių žmonių gyvenamąją vietą yra deklaravę sostinėje, nes ten dirba.

Nakvynės ir turistų apgyvendinimo vietų rajone netrūksta, čia yra daug prie pagrindinių magistralių įsikūrusių kavinių su nakvynės vietomis keliaujantiesiems. Šis sektorius irgi pamažu plečiasi. Pramogų centrų plėtotojai labiau koncentruojasi į sostinę ar turizmo centrus – Vilniaus rajonas šiam sektoriui ne toks patrauklus.

VILNIAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:

Vilniaus;
Vilniaus r.;
Elektrėnų;
Šalčininkų;
Švenčionių;
Trakų;
Širvintų;
Ukmergės.