Trakų rajono savivaldybės pastangas atspindi ir socialiniai rodikliai. Ir nedarbo lygis, ir socialinių išmokų gavėjų skaičius yra mažesni nei šalies vidurkis. Prie gerų rezultatų prisideda ir Trakų istorinis paveldas bei išplėtotas turizmas. Būtent aiški koncentracija į vienos rūšies investicijas turėtų būti pagrindinė Trakų stiprybė. Tai reikėtų komunikuoti visomis priemonėmis, o informacija interneto puslapyje turi ne tik suteikti turistams naudingos informacijos, bet ir pritraukti investuotojų.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Dovanas reikia duoti, o ne imti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

Trakai sulaukia nemažai investicijų į turizmo sektorių – miestas netoli Vilniaus, yra suformuoti įprasti maršrutai užsienio turistams, čia patraukli aplinka autobusais atvykstantiems lenkams ar baltarusiams.

Kalbant apie pramonės plėtrą, Trakuose yra daug įvairių apribojimų, nors čia yra zonų, kuriose galima statyti gamyklinius pastatus. Tačiau Trakai vis tiek daugiau siejami su turizmu, o ne su pramone.

Savivaldybė yra gana nelanksti, jos vadovai nenoriai priima investuotojus. Sklinda gandai, kad savivaldybės tarnautojai mėgsta dovanas ir gana brangias. O kai tokie gandai sklinda, stabdomos įmonių, kurios labiau linkusios priimti kaip dovanas geras sąlygas, negu pačios teikti materialines gėrybes, pastangos imtis veiksmų.

Trakų rajone yra vietovių, kuriose galima plėtoti istoriškai susiklosčiusias pramonės sritis, pavyzdžiui, Lentvaryje atgaivinti kilimų gamybą. Europoje šios veiklos praktiškai neliko, nes Turkija ir Azijos šalys nugalėjo konkurencinėje kovoje. Tačiau kodėl nepamėginus?

Yra ir kitų pavyzdžių, rodančių pramonės įmonių plėtrą Trakų rajone. Antai „Megrame“ įmonė. Kiek kitaip nei kitų kompanijų, jos savininkas pats nusipirko žemės sklypą ir nelaukdamas valdžios malonės pastatė naują gamyklą. Bet jeigu valdžia pasiūlytų tokius sklypus išnuomoti 99 metams už simbolinį litą, galbūt šalia „Megrame“ gamyklos atsirastų dar kelios, sukursiančios šimtus darbo vietų.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Grąža didelė, bet procesas – varginantis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas
Statulevičius

Vertinant nekilnojamojo turto sferą, net keista, kad Trakai iki šiol neišsiplėtė bemaž dvigubai. Ir per ekonominį pakilimą, ir dabar susidomėjimas Trakuose esančiais objektais nesumenko. Vis dėlto čia yra istorinė sostinė, o istorinio parko statuso apribojimai turto kainas išaugino iki Vilniaus lygio.

Individualiųjų namų gyvenviečių vaizdingose vietose ar prie vandens telkinių skaičius vargu ar smarkiai padidės – kiek jų jau pastatyta, tiek turbūt ir bus, nes paprasčiausiai laisvų tokių vietų nebeliko. Be abejonės, kaimo turizmui potencialo Trakų rajone dar yra.

Pačiam Trakų miesteliui daugiabučių statyba nėra priimtinas variantas, tačiau čia dar trūksta maitinimo vietų, pramogų centrų, viešbučių, sveikatingumo centrų. Čia vyksta nemažai kultūros ir sporto renginių – ne tik vietos, bet ir tarptautinių, todėl tokių objektų paklausa neabejotina. Atvykę į renginius didesni kolektyvai suka galvą, kur apsistoti, ir dažniausiai pasirenka Vilnių. Tačiau investicijos į viešbučius ar pramogų centrus turi būti gerai pamatuotos.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą Trakuose grąža yra didelė, tačiau visas teritorijų planavimo ir statybos procesas yra ilgas bei sudėtingas. Todėl ant svarstyklių dedamas pasirinkimas – investuoti į varginamą, bet pelningą projektą Trakuose ar nueiti paprastesniu keliu pasirenkant gyvenamojo kvartalo statybą mažiau apribojimų turinčioje vietoje.

VILNIAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:

Vilniaus;
Vilniaus r.;
Elektrėnų;
Šalčininkų;
Švenčionių;
Trakų;
Širvintų;
Ukmergės.