Tarp netinkamai naudojamų paminėtas Vilniaus Vizitiečių vienuolynas (brėžinyje Nr. 10): tuo metu jame buvo kalėjimas, kuris iškeltas tik neseniai. Projekte pažymėti kaip nenaudojami Vilniaus Dominikonų vienuolyno pastatai iki šiol taip ir nerado tinkamo panaudojimo (brėžinyje Nr. 11).

Projekte nebuvo planuojama naujų gatvių, nenumatyta keisti esamų gatvių parametrų – nuspręsta efektyviai naudoti esamą gatvių struktūrą, tinkamai organizuojant automobilių eismą.Taip pat suklasifikuotos istorinės viešosios erdvės, nurodytos jų naudojimo galimybes.

„Manau, tuo metu tai buvo progresyvus planas. Jame numatyta urbanistinio audinio regeneracija, o ne atskirų išskirtinių objektų atkūrimas, išplečiant paveldosaugos sampratą nuo objektinės iki visuminės“, – apibendrino architektė.

Plėtojant senamiesčio transporto infrastruktūrą buvo galvota ir apie galimybę šios miesto dalies periferinėse zonose ir jo artimose gretimybėse įrengti požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Pavyzdžiui, tokia aikštelė numatyta Užupyje po Turgaus aikšte (brėžinyje Nr. 12). Senamiesčio regeneravimo projekte požeminių automobilių stovėjimo aikštelių suplanuota ir daugiau: senamiesčio teritorijoje – prie Halės turgaus (brėžinyje Nr. 13), kur automobilių stovėjimo aikštelė įrengta ant buvusio turgaus stogo, Naugarduko ir Pylimo gatvių sankryžoje buvusio Malkų turgaus teritorijoje (brėžinyje Nr. 14), prie Vilniaus senamiesčio pietinio apvažiavimo (brėžinyje Nr. 15), karinio miestelio Olandų g. 21 teritorijoje (brėžinyje Nr. 16).

Buvo numatytos automobilių stovėjimo aikštelės ir senamiesčio gretimybėse – po P. Cvirkos skveru (brėžinyje Nr. 17), prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (brėžinyje Nr. 18) ir kt. Šios priemonės turėjo sumažinti transporto srautus senamiesčio teritorijoje. Ši projekto dalis nėra visiškai realizuota, tačiau išlieka aktuali ir progresyvi iki šių dienų.

Regeneravimo plano koncepcijoje buvo numatyta atkurti ir daugiau objektų. Verta pažymėti, kad daliai atkurtinų objektų buvo nustatyta būtinybė organizuoti viešuosius idėjų konkursus. Tarp tokių – Valdovų rūmai (brėžinyje Nr. 19), Vilniaus Didžioji sinagoga (brėžinyje Nr. 20), užstatymas priešais Aušros vartus (brėžinyje Nr. 21), karinio miestelio Olandų gatvėje teritorija (brėžinyje Nr. 16) ir kt. Dalis tokių konkursų jau įvyko, dalis vykdoma šiuo metu.

Straipsnis iliustruotas Vilniaus apskrities archyvo nuotrauka, kurioje – Vokiečių gatvė 1959 meatis.

ŠIS STRAIPSNIS SKELBIAMAS ŽURNALO ­„STATYBA IR ARCHITEKTŪRA BALANDŽIO MĖNESIO NUMERYJE.

Daugiau žurnale skaitykite:

Skaitmeninė statyba: kam nenaudingos permainos?

Statybos įstatymo pataisos: ar griežtesni reikalavimai garantuos kokybę?

Lietuvos kraštovaizdžio kaita: malūnų vietoje – vėjo elektrinės

Energiškai efektyvus būstas: kada peržengsime Rubikoną?

Kelių infrastruktūra: finansinių duobių lopymas

Architektūros muziejai: kultūros istorijos ženklai

 

 

 

Temos: Paveldas, Senamiesčio atkūrimas, Senamiestis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai