Savivaldybėms – nauja finansinė priemonė pastatams atnaujinti

2018 vasario 19 d.
Energijos efektyvumo didinimas
SA archyvo nuotr.

Šalies savivaldybėms priklauso keli tūkstančiai įvairios paskirties pastatų. Dauguma jų statyti sovietmečiu, todėl nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, keliamų energiniam naudingumui, o estetinė išvaizda irgi nežavi. Nors palyginti nemažai savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinta, kur kas didesnė dalis dar laukia modernizavimo.

Privalu sumažinti energijos sunaudojimą

Energijos efektyvumo didinimas yra svarbus ir ambicingas tikslas tiek visos Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu. Mūsų šalyje didžioji dauguma viešosios paskirties pastatų buvo pastatyti iki 1990 metų. Šių pastatų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų, o pastatai dažniausiai priskiriami D ir žemesnėms pastato energinio naudingumo klasėms.

Savivaldybės joms priklausančius pastatus mielai atnaujintų kuo greičiau, jeigu turėtų tam lėšų.

Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) viena iš funkcijų – padėti viešajam sektoriui neatidėlioti pastatų renovacijos planų neribotam laikui.

Vienas iš naujausių VIPA siūlomų finansinių priemonių – praėjusiais metais įsteigtas savivaldybių pastatų fondas, kuriuo bus siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, investuojant į savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą. Fondo, įsteigto pasirašius trišalę sutartį tarp VIPA, Finansų ir Aplinkos ministerijų, lėšomis numatoma finansuoti savivaldybių pastatų modernizavimo projektus, tam skirta 17 mln. eurų ES fondų lėšų, dar bent 18 mln. eurų numatoma iš privačių investuotojų. Paskolos bus teikiamos pasitelkus tarpininkus – komercinius bankus.

Savivaldybės projektus galės įgyvendinti pačios arba pasitelkdamos energijos taupymo paslaugų teikimo įmones (ETPT). Savivaldybėms būtų suteikiama paskola iš tiesų palankiomis sąlygomis: paskolos terminas – iki 20 metų, paskola savivaldybėms arba jų paskirtiems subjektams teikiama iki 100 proc. projekto vertės, paskola energijos taupymo paslaugų teikimo (ETPT, angl. „Energy Service Company“, ESCO) įmonėms teikiama iki 80 proc. projekto vertės. Dar viena sąlyga – bent 51 proc. viso pastato ploto nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei ir pastatas pagal tikslinę naudojimo paskirtį, įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo projektą, bus naudojamas ne trumpiau kaip 10 metų.

Projektams gali būti teikiama papildoma subsidija iš kitų šaltinių. O jeigu projektus įgyvendins ETPT kompanijos, jos privalės prie to prisidėti ir nuosavomis lėšomis.

Projektai turi atitikti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos nuostatas, pagal kurias turi būti padidintas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir pasiekta ne mažesnė nei C energinio naudingumo klasė.

Tikisi sulaukti susidomėjimo

VIPA tikisi, kad palankiomis sąlygomis suteikiamos paskolos viešiesiems pastatams atnaujinti sulauks susidomėjimo iš kompanijų, kurios norėtų projektus įgyvendinti pagal ETPT (ESCO) modelį.

„ETPT modelis turėtų tapti populiarus ir naudingas tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui. Pastarajam gerai dėl to, kad bus atnaujinami pastatai, pagerintos jų energinės charakteristikos. O privatusis sektorius gauna galimybę įgyvendinti projektus palankiomis sąlygomis“, – teigė VIPA atstovas viešiesiems ryšiams Žilvinas Kačiuška.

ETPT viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelis nuo įprastų skiriasi tuo, kad apsiriboja viena nedidele sritimi, kurioje yra daug tipinių projektų. ETPT orientuotas į pastatų energinių charakteristikų gerinimą juos termoizoliuojant, atnaujinant šildymo ir vėdinimo sistemas, pakeičiant langus ir duris, diegiant kitas atsinaujinančias energijos taupymo priemones.

Suinteresuoti kuo geresniu rezultatu

Viešųjų pastatų savininkams – viešosioms ar biudžetinėms įstaigoms – tiesiogiai pinigų iš bankų pasiskolinti galima ne visuomet. Todėl reikalingi energijos taupymo paslaugų teikėjai – ETPT įmonės. Gavusios finansavimą iš savivaldybių pastatų fondo, ETPT kompanijos turi būti suinteresuotos, kad įgyvendinti projektai būtų kuo efektyvesni.

ETPT įmonės prisiima riziką dėl įdiegtų technologijų efektyvumo, joms svarbu, kad pasirinktos priemonės sutaupytų kuo daugiau energijos.

„Atliekant įprastą renovaciją, perkami statybos darbai, o pagal ETPT modelį perkamas būsimas rezultatas – energinio naudingumo paslaugos. Darbus atliekančioms įmonėms turi būti svarbu, kad po renovacijos kaip įmanoma daugiau sumažėtų pastatų eksploatacinės išlaidos, nes iš sutaupytų pinigų pastatų savininkai moka ETPT įmonei, o ši atsiskaito su fondu, kuris finansavo projektą. Kuo geresni sprendiniai priimami ir įgyvendinami, tuo daugiau sutaupoma eksploatuojant pastatą, vadinasi, daugiau pajamų gauna ir projektą įgyvendinusi įmonė“, – sakė Ž. Kačiuška.

Antra vertus, iš ETPT įmonių irgi bus reikalaujama, kad, pavyzdžiui, renovuotame pastate sutartam laikotarpiui būtų užtikrinamos reikiamos komforto sąlygos: temperatūra, drėgnumas ir atitinkamai sutaupomas energijos kiekis. Ž. Kačiuškos teigimu, ETPT įmonėms bus suteikiama laisvė koreguoti sprendinius, kad būtų garantuojamas didžiausias galimas energinis naudingumas.

Mažiausia kaina – ne svarbiausia

Reikalavimus, kokia energinio naudingumo klasė turėtų būti pasiekta, ETPT įmonėms suformuoja finansavimą teikiantis fondas. Priemones reikalavimams pasiekti pasirenka pati modernizavimo darbus atliksianti įmonė. Čia svarbiausias vaidmuo neturėtų tekti mažiausios kainos kriterijui, labiausiai atsižvelgiama į ekonominį naudingumą.

Atrenkant ETPT įmones, didelis dėmesys skiriamas darbų kokybei. Be to, vienu iš svarbesnių veiksnių laikomas kriterijus, kiek į projektą investuojama nuosavų lėšų. Kuo didesnis įmonių nuosavas piniginis įnašas, tuo reikia mažiau fondo lėšų. Taip sukuriama galimybė atnaujinti kuo daugiau pastatų.

VIPA atstovai įsitikinę, kad ETPT įmonės stengsis konkuruoti ne mažiausia kaina, bet siūlydamos aukštesnius energinio naudingumo parametrus. Mat kuo aukštesnę energinio naudingumo klasę pasiūlys įmonė, tuo geresniais balais bus vertinamas siūlymas. Jeigu bus matyti, kad po renovacijos nebus pasiekti tinkami energijos sutaupymo rodikliai, bus didelės pastato eksploatacinės išlaidos, tokie siūlymai bus vertinami visiškai kitaip. Statybų kompanijoms ETPT modelis būtų patrauklus ne tik dėl gerų finansavimo sąlygų. Viena institucija gali rinktis įmonę ne vienam, bet keliems ar net keliolikai pastatų atnaujinti. Atnaujinusi pastatą įmonė įgyja teisę jį eksploatuoti iki 20 metų ar panašų laikotarpį.

kulturos ministerija 1

Apie VIPA

VIPA veiklos tikslas – teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines priemones (finansų inžinerija), skirtas viešojo sektoriaus investicijoms viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų modernizavimui. Siekdama šio tikslo VIPA dalyvauja 2014–2020 metų programavimo periodo administravimo sistemos kūrimo veiklose.

VIPA teikia finansines garantijas ne tik atnaujinant viešuosius pastatus, bet ir įgyvendina kitas programas.

Daugiabučių namų modernizavimo finansavimas

VIPA teikia lengvatines paskolas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą programą, kurios tikslas – sumažinti šiluminės energijos sąnaudas, racionaliai naudoti energijos išteklius, užtikrinti efektyvų būsto naudojimą, gerinti gyvenamąją aplinką ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Gatvių apšvietimo tinkle modernizavimo finansavimas

Savivaldybės, norinčios pasinaudoti garantija, projektus gali įgyvendinti tiek pačios, tiek pasitelkdamos energijos taupymo paslaugų teikėjus (ETPT). VIPA, suteikdama garantiją, įsipareigoja padengti kreditoriui už skolininko (savivaldybės) neįvykdytus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, suteiktą miestų gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo projektui finansuoti.

Savivaldybių dotacija

Savivaldybės, investuojančios į jų biudžetų išlaidas taupančius ir pajamas didinančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, nuo birželio 1 d. gali gauti dotacijas iš valstybės biudžeto nuosavam indėliui užtikrinti. Tam jos gali teikti prašymus dotacijas administruojančiai VIPA.

Kultūros paveldo fondas

Kultūros paveldo fondo lėšomis finansuojamos lengvatinės paskolos viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenims, valdantiems kultūros paveldo objektus. Fondo lėšos kultūros paveldo objektų kultūrinėms, edukacinėms, ekonominėms, socialinėms reikmėms papildo kultūros paveldo objektams teikiamas subsidijas, kuriomis finansuojami paveldo tyrimai, paveldo tvarkybos darbų projektavimas ir paveldo tvarkybos darbai.

 RĖMĖJO TURINYS 

Komentarai