Šiandien šį kultūros paveldui priklausantį objektą norima pritaikyti turizmo, kultūros reikmėms. Pirminiai darbai jau padaryti: pasinaudojus ES parama sutvarkyta aplinka, įrengti takai, automobilių stovėjimo aikštelė, projektas plačiai viešinamas Lietuvoje ir už jos ribų. Puoselėjama mintis šį objektą pritaikyti kultūrinei veiklai vykdyti ir naudoti kaip netradicinę erdvę įvairiems kultūros renginiams.
Investuotojams siūlomos lengvatos
Kuo investuotojams galėtų būti patrauklus Šalčininkų rajonas? Statistikos duomenys rodo, kad vartotojų skaičius čia palyginti nemažas, demografinė padėtis – gerėjanti.
„Mes siekiame sudaryti palankią verslui atmosferą. Tai darydami stengiamės tiek, kiek nuo mūsų priklauso. Esame parengę visus teritorinius planavimo dokumentus, bendruosius miestų ir miestelių planus, vandens tiekimo, specialiuosius šilumos ūkio, rekreacinių teritorijų planus. Įvertinę investuotojų siūlymus galėtume plėtoti bendrus su savivaldybe infrastruktūros, turizmo projektus. Bendradarbiaudami su žemėtvarkininkais ieškotume tinkamų žemės sklypų pagal investuotojų poreikį, taip pat pasiūlytume ar padėtume rasti tuščių pastatų“, – vardijo Šalčininkų rajono meras Z. Palevičius.
Anot jo, potencialiems investuotojams, kiek tai priklauso nuo savivaldybės, būtų greičiau nei įprastai tvarkomi dokumentai, suteikiamos nekilnojamojo turto, žemės mokesčių, vietos rinkliavų lengvatos, nes jų tarifus tvirtina savivaldybės taryba.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Yra kur pasitempti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Šalčininkų rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 46 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas sudarė 50 balų. Tokį įvertinimą savivaldybei padėjo pasiekti vienos mažiausių šalyje verslo liudijimų kainos ir investicijoms skirti žemės sklypai. Tačiau vertinant vienam gyventojui tenkantį investicijų kiekį Šalčininkų savivaldybė nuo šalies vidurkio atsilieka dešimtis kartų. Materialinės investicijos siekia 125 litus vienam gyventojui, o tiesioginės užsienio investicijos – 133 litus vienam gyventojui (2011 metais). Tokia situacija prisideda ir prie prastų socialinių rodiklių įvertinimo: palyginti aukšto nedarbo lygio (14 proc.), šalies vidurkį viršijančio socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus (13 proc.).
Pagrindinė Šalčininkų rajono kliūtis pritraukiant investicijų – tai darbo jėgos trūkumas. Savivaldybė pati negali išspręsti šios problemos, tačiau, sukurdama palankias sąlygas ateiti naujiems investuotojams, užtikrindama greitą ir sklandų veiklai pradėti reikalingų dokumentų parengimą, garantuodama mažiausius žemės ir nekilnojamojo turto tarifus, tarpininkaudama sudarant palankias sąlygas darbuotojų atsivežti iš gretimų savivaldybių, šią situaciją galėtų pagerinti. Svarbi ir informacijos sklaida bei aktyvios savivaldybės pastangos ieškant investuotojų. Savivaldybės interneto puslapis anglų kalba neturėtų apsiriboti vien turistams skirta informacija – čia turėtų būti pateikiamos ir investuotojams patrauklios žinios.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Kaimynai neskiria prioriteto
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Šalčininkai ne be reikalo kaip privalumą pateikia savo palankią geografinę padėtį. Ją tikrai galima išnaudoti. Tik reikia pastebėti, kad ten vyrauja tautinis aspektas, kuris verslininkams kartais pakiša koją. Įvairiose verslininkų diskusijose ne kartą pastebėta, kad kompanijos pramonės plėtrai mielai rinktųsi Šalčininkų rajoną, tačiau bijo susidurti su pernelyg didelėmis biurokratinėmis kliūtimis.
Šalčininkų rajonas pagal Vyriausybės patvirtintus planus priskiriamas probleminėms teritorijoms. Buvo numatytos programos, pagal kurias probleminėse teritorijose būtų skatinama pramonės įmonių statyba. Tai būtų galima ir reikėtų išnaudoti.
Kadangi rajonas yra netoli Lenkijos pasienio, jis galėtų specializuotis investicijų pritraukimu būtent iš tos šalies. Tačiau didžiosios Lenkijos kompanijos kažkodėl prioritetus skiria ne Šalčininkų, bet kitiems rajonams.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nepamirštas, paliktas rezervui
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius
Metinėje nekilnojamojo turto konferencijoje specialistai pastebėjo, kad bene vienintelis nekilnojamojo turto segmentas, daugiau ar mažiau plėtojamas visuose regionuose – prekybos patalpos. Šalčininkai – ne išimtis, čia irgi statomi nauji prekybos centrai.
Šalčininkai nėra tas regionas, kuris galėtų būti patrauklus daugiabučių gyvenamųjų namų plėtrai. Būsto čia yra pakankamai, dėl to kalbėti apie naują gyvenamąją statybą nėra populiaru. Tačiau čia galėtų būti modernizuojamas esamas senas būstas – renovacijos procesas aktualus ir Šalčininkams.
Šalčininkų rajonas nėra labai pamirštas investuotojų į nekilnojamąjį turtą, galbūt jis yra daugiau paliktas rezervui. Kol veiklos užtenka didžiuosiuose miestuose, verslininkai į mažesnius žvalgytis net nelinkę.
Šalčininkuose galėtų būti plėtojama individuali statyba, tam suplanuojant ištisus kvartalus. Žemė Šalčininkuose, kaip ir daugelyje Vilniaus apskrities rajonų, nėra ypač derlinga, todėl galėtų būti naudojama kitoms reikmėms: kaimo turizmo sodyboms, poilsio ir pramogų objektams. Juk čia geras susisiekimas su Lenkija ir Baltarusija – kodėl nepamėginus tapti antraisiais Druskininkais, kurie aptarnautų būtent svečius iš kaimyninių šalių? Galbūt mažesniu masteliu, tačiau pamėginti vertėtų.
Tokiai veiklai plėtoti pirmiausia reikėtų vietos žmonių, kurie žinotų šio krašto specifiką, iniciatyvos. Vargu ar galima tikėtis, kad jos imtųsi vilniečiai ar kitų miestų verslininkai. Tad šiuo klausimu Šalčininkų vadovams ar verslininkams tikrai reikėtų palinkėti sėkmės.
VILNIAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:
Vilniaus;
Vilniaus r.;
Elektrėnų;
Šalčininkų;
Švenčionių;
Trakų;
Širvintų;
Ukmergės.
